X eilinė savaitė
Ketvirtadienis

Pirmasis skaitinys (1 Kar 18, 41–46)

    Elijas pasakė Ahabui: „Eik į viršų, pavalgyk ir atsigerk; aš mat girdžiu, kaip atūžia lietus“. Ahabui nuėjus pavalgyti ir atsigerti, Elijas įkopė į Karmelio viršūnę, atsiklaupė ant žemės ir veidu įkniubo tarp savo kelių.
    Paskui jis paliepė tarnui: „Palipk aukštyn ir pažvelk į jūrą!“ Tasai nuėjo ir pasidairęs pranešė: „Nieko nematyti“. Elijas tarė: „Darkart palipk aukštyn!“ Šitaip kartojosi septynis kartus. Septintąjį sykį tarnas pranešė: „Iš jūros kyla debesėlis, žmogaus plaštakos dydžio“. Tuomet Elijas įsakė: „Eik ir pasakyk Ahabui: 'Kinkykis ir važiuok žemyn, kad tavęs lietus neužkluptų!'“
    Ilgai netrukus, dangų apniaukė audriniai debesys; pradėjo smarkiai lyti. Ahabas įlipo vežiman ir išvažiavo į Jezreelį. O Viešpaties ranka virš Elijo atėjo, ir tas susijuosęs bėgo priešais Ahabą lig vietos, kur kelias šakojasi į Jezreelį.

Atliepiamoji psalmė (Ps 64, 10–13)

P.  – Giesmėmis tave, Dieve, šlovinti dera šventovėj.

Lankai tu žemę, drėgmę jai duodi,
rūpini gausiai.
Pilnos vandens Dievo upės...
Tu augini žmogui javą. – P.

Jam žemę parengi šitaip:
dirvos vagą palaistai, sulygini grumstą,
lietumi padarai jį minkštesnį,
palaimini dygstantį grūdą. – P.

Ir kur tik tavo lankyta, visur gausus derlius,
metinis tavo geradarybių vainikas.
Dykumoj veša ganyklos,
ir kalvos klesti, žaliuoja. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 13, 34)

P.  Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Viešpats, –
                      kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 5, 20–26)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę.
    Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: 'Nežudyk', o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Kvaily!', tas smerktinas į pragaro ugnį.
    Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną.
    Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.