Pirmasis skaitinys (1 Kar 18, 20–39)

    Ahabas siuntė šauklius į visą Izraelį ir liepė susirinkti pranašams ant Karmelio kalno.
    Elijas, atsistojęs prieš visą tautą, sušuko: „Kiek dar ilgai jūs svyruosite į dvi puses? Jeigu tikrasis Dievas – Jahvė, klausykite jo! O jeigu – Baalas, klausykit ano!“ Tačiau tauta jam nepratarė žodžio. Tada Elijas bylojo į tautą: „Kaip Viešpaties pranašas likau aš vienas; tuo tarpu Baalo pranašų – puspenkto šimto. Atveskite mums du jaučius. Vieną tegul pasirenka jie ir sukapoję tepadeda ant malkų; ugnies tačiau tenekuria. Antrąjį aš paruošęs sudėsiu ant malkų, bet ugnies neužkursiu. Tada tegul jie šaukiasi savojo dievo vardo, o aš šauksiuos Viešpaties vardo. Dievas, kuris atsilieps ugnimi, bus tikrasis Dievas“. Visa tauta sušuko: „Pasiūlymas – geras!“
    Tada Elijas kreipėsi į Baalo pranašus: „Pasirinkite jautį ir paruoškite jį pirmi, nes jūsų – daugumas. Paskui šaukitės savojo dievo vardo, bet ugnies nekurkite!“ Paėmę jie paruošė jautį, kurį jis jiems perleido. Po to jie pradėjo šauktis Baalo vardo ir nuo ryto iki vidudienio rėkė: „Baalai, išgirsk mus!“ Bet jokio atgarsio nepasigirdo, ir neatsiliepė niekas. Jie šoko ir trypė aplinkui altorių, pačių pastatytą.
    Apie vidudienį iš jų pasišaipė Elijas, sakydamas: „Šaukite garsiau! Jis vis dėlto – dievas! Jis gal užsiėmęs, į šalį paėjęs ar kur iškeliavęs. Gal miega: tada jis pabus“. Tad jie ėmė šaukti balsiau. Pagal savo paprotį drėskė save kalavijais ir ietimis, kol kraujas jiems ėmė tekėti.
    Praėjus vidudieniui, jie vis dar dūko; tai truko lig laiko, kada atnašaujamos valgymų aukos. Bet jokio atgarsio nepasigirdo, niekas neatsiliepė ir neišklausė. Tuomet Elijas paragino visą tautą: „Sueikite prie manęs!“ Tautai suėjus, Elijas atstatė nugriautąjį Viešpaties altorių. Jis paėmė dvylika akmenų – pagal skaičių giminių sūnų Jokūbo, kuriam buvo Viešpats pasakęs: „Tavo vardas bus Izraelis“; – tuos akmenis sujungė į altorių Viešpaties vardui, aplinkui altorių iškasė griovį, apvesdamas plotą dviejų sėtuvių apsėjimo. Po to jis sukrovė malkas, sukapojo jautieną ir sudėjo ant malkų. Tada įsakė: „Pripilkite keturis ąsočius vandens ir išliekite ant deginamos atnašos ir malkų!“ Paskui pasakė: „Dabar pakartokite!“ Ir jie pakartojo. Tada jis tarė: „Tai padarykite trečiąjį kartą!“ Ir jie tai padarė trečiąjį kartą. Vanduo apsiliejo aplinkui altorių. Vandens jis pripildė ir griovį.
    Atėjus metui aukoti valgymų atnašą, pranašas Elijas žengė prie altoriaus ir sušuko: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, šiandieną tebūna pažinta, jog tu Izraelyje – Dievas, jog aš – tavo tarnas ir visa darau tavo pavestas. Išgirsk mane, Viešpatie, ir išklausyk, kad šioji tauta pripažintų, jog tu, Viešpatie, tikrasis Dievas, ir nukreipsi jos širdį į atsivertimą“. Tada nusileido Viešpaties ugnis ir prarijo deginamą auką, malkas, akmenis ir žemes; išlaižė taipogi ir vandenį iš griovio. Tai pamačiusi, visa tauta parpuolė kniūpsčia ant žemės ir šaukė: „Jahvė yra Dievas, Jahvė yra Dievas!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 15, 1–2a. 4–5. 8. 11)

P.  – Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.

Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
Kartoju tau, Dieve: „Tu mano Viešpats“. – P.

Kurie dievus svetimuosius sekioja,
daug turi kentėti nelaimių,
bet aš kraujo atnašų jiems neaukosiu,
savo lūpų jų vardais nesutepsiu. – P.

Viešpatie, mano paveldėtas turte, taurė mano laimės,
tavo rankoje mano likimas.
Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P.

Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P.

P.  Aleliuja. – Viešpatie, išmokyk mane takais tavo eiti,
                      vesk mane savo tiesa, tu mane lavink. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 5, 17–19)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
    Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
    Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.“