IX eilinė savaitė
Ketvirtadienis

Pirmasis skaitinys (2 Tim 2, 8–15)

    Mylimasis!
    Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam, lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! Todėl aš visa pakenčiu dėl išrinktųjų, kad ir jie pasiektų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.
    Štai tikras žodis: Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime. Jei ištversime, su juo ir karaliausime. Jeigu mes jo išsižadėsime, ir jis mūsų išsižadės, bet jeigu mes tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti.
    Primink tai ir Dievo akivaizdoje reikalauk, kad nebūtų kovojama, svaidantis žodžiais; iš to nebūna jokios naudos, vien tik žala klausytojams. Verčiau stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.

Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 4–5. 8–10. 14 )

P.  – Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią.

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink, –
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas.  – P.

Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius.  – P.

Elgiasi Viešpats teisingai ir gailestingai
su tais, kas jo Sandoros ir įsakymų laikos.
Viešpats savo gerbėjams – kaip draugas,
savo mintis ir Sandorą savo jiems rodys. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 118, 34)

P. Aleliuja. – Suteik įžvalgumo, Viešpatie, vykdyt tavo Teisyną,
                     ir nuoširdžiai jo laikytis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 12, 28b–34)

    Vienas iš Rašto aiškintojų, atėjęs pas Jėzų, paklausė: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
    Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: 'Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis'. Antrasis – 'Mylėk savo artimą, kaip save patį'. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.
    Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: 'Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.
    Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“
    Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.