Pirmasis skaitinys (Jok 5, 1–6)

    Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti. Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs tebekraunate turtus dienų gale.
    Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į kareivijų Dievo ausis. Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai. Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina.

Atliepiamoji psalmė (Ps 48, 14–20)

P. Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.

Štai kur jie eina, savim paikai įtikėję;
štai, kas bus tiems, kurie savo gudrybėm gardžiuojas.
Į pomirčio pragarmes bus brukami tarsi avys,
giltinė bus jų piemenė. – P.

Greitai pradings jų puikybė,
ir pomirčio pragarmės liks jų buveinė.
O mano sielą iš pragarmių ištrauks Dievas
ir teiksis mane pasiimti. – P.

Todėl nesigraužk, jei kas turtėja,
jei pagausėja jo namo gėrybės:
mirdamas nieko jis negalės pasiimti,
lobiai į anapus nepalydi. - P.

Nors gyvendamas žemėj ir girias:
"Šlovins mane, prisikrovus gėrybių!",
vis vien jis nužengs į savo protėvių būrį -
tų, kurie nematys šviesybės per amžius. - P.

P. Aleliuja. – Priimkite Dievo žodį ne kaip žmogaus žodį,
                    bet, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 9, 41–50)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“.
    „Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
    Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.
    Nes kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. Druska – geras daiktas, bet jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi?
    Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.