VI eilinė savaitė
Pirmadienis

Pirmasis skaitinys (Jok 1, 1–11)

    Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių, gyvenančių tarp kitatikių.
    Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, sveiki ir nieko nestokotumėte.
    Jei kuriam jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems gausiai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, kurias varinėja ir blaško vėjas. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
    Tegul didžiuojasi žemiau stovintis brolis savo išaukštinimu, o turtingasis – savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
    Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.

Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 67–68. 71–72. 75–76)

P. Viešpatie, būk gailestingas, ir ašai gyvensiu.

Buvau aš nuklydęs, to dėlei kentėjau,
bet nūnai klausau tavo žodžio. – P.

Koks esi geras, koks maloningas!
Šviesk mane savo mokslu. – P.

Naudinga man pakentėti,
kad tavo potvarkių tiesą suprasčiau. – P.

Man tavo paskelbtas Teisynas – didelis turtas,
brangesnis už auksą, sidabrą. – P.

Žinau, Viešpatie, jog teisūs tavo sprendimai,
mane tu teisingai prispaudei. – P.

Tavo gerumas ir mane tepaguodžia,
kaip esi savo tarnui žadėjęs. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 6)

P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. –
                    Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 11–13)

    Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
    Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.