Pirmasis skaitinys (1 Kar 8, 22–23. 27–30)

    Šventyklos pašventinimo dieną Saliamonas visos Izraelio bendrijos akivaizdoje žengė prie Viešpaties altoriaus ir, išskėtęs rankas į dangų, meldė:
    „Viešpatie, Izraelio Dieve! Tenai, danguje, ir čia, žemėje, nėra tokio dievo, kuris kaip tu laikytųsi sandoros ir rodytų palankumą savo tarnams, kurie su visa širdimi jo akivaizdoj gyvena.
    Ar vis dėlto Dievas iš tikro gyvena žemėje? Štai net ir dangus, ir dangų dangūs nepajėgia tavęs aprėpti, tai ką gi kalbėti apie šituos namus, kuriuos pastačiau! Priimk, mano Viešpatie Dieve, savo tarno maldas ir maldavimą! Išgirski šauksmą ir maldą, kurią tavo tarnas tau kalba šiandieną! Naktį ir dieną laikyk atmerkęs akis ant šitų namų, ant buveinės, apie kurią esi sakęs, kad čia tavo vardas gyvensiąs. Išklausyki maldą, kurią tavo tarnas atlieka prie šitos buveinės.
    Atsižvelk į savo tarno ir savo tautos Izraelio meldimą, kada jie melsis prie šitos buveinės! Išgirski juos danguje – vietoje, kur gyveni! Išgirski juos ir būk maloningas!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 83, 3– 5 ir 10–11)

P. Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!

Siela man ilgisi, alpsta
Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.

Net žvirblis pastoginę susiranda,
blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo,
o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! – P.

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
Tu mūsų skydas, o Dieve! Maloniai pažvelki,
pažvelki į veidą savo pateptinio. – P.

Viena diena tavo atšlainiuos geresnė,
negu tūkstantis kur kitur.
Maloniau man prie Dievo namų slenksčio palikti,
kaip nedorėlių pastogėj viešėti. – P.

P. Aleliuja. – Mano širdis į tavo potvarkius krypsta,
                    į klystkelius patekti neleiski, Dieve. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 7, 1–13)

    Pas Jėzų susirenka fariziejai ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius valgant suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. – Mat fariziejai ir visi žydai, sekdami prosenių padavimu, valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat, sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami padavimu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.
    Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių padavimo ir valgo suterštomis rankomis?“
    Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: 'Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų'. Atmesdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių padavimo“.
    Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savąjį padavimą! Antai Mozė yra pasakęs: 'Gerbk savo tėvą ir motiną', ir 'Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta'. O štai jūs sakote: 'Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: 'Tebūnie Korban (tai yra: auka Dievui), kuo turėčiau tave sušelpti', – tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, niekais paversdami Dievo žodį vardan savojo padavimo, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote“.