Pirmasis skaitinys (1 Kar 8, 1–7. 9–13)

    Karalius Saliamonas susišaukė į Jeruzalę Izraelio seniūnus – visus giminių vyresniuosius ir izraelitų šeimynų galvas, – norėdamas perkelti Viešpaties sandoros skrynią iš Dovydo miesto, tai yra iš Siono. Etenimo mėnesyje (tai septintasis mėnuo), per šventes, pas karalių Saliamoną susirinko visi Izraelio vyrai. Dalyvaujant visiems Izraelio seniūnams, kunigai pernešė skrynią kartu su apreiškimo palapine ir joje buvusiais šventaisiais indais. Kunigai ir levitai priėmė nešėjų tarnystę.
    Saliamonas ir visa Izraelio bendrija, susirinkusi pas jį prieš skrynią, pjovė avis ir galvijus, kurių dėl daugybės nebuvo galima nei suskaityti, nei apskaičiuoti. Taigi kunigai pastatė Viešpaties sandoros skrynią į jai skirtą vietą, į Dievo buveinę tuose namuose, į Šventų Švenčiausiąją, po kerubinų sparnais. Mat kerubinai laikė išskėtę sparnus viršum vietos, kur stovėjo skrynia, ir dengė skrynią bei jos kartis iš viršaus. Skrynioje buvo tik dvi akmens plokštės, kurias Mozė buvo įdėjęs prie Horebo, – plokštės sandoros, kurią Viešpats buvo sudaręs su izraelitais, išėjus šiems iš Egipto.
    Kada kunigai iš šventyklos išėjo, šventovę debesis pripildė. Dėl to debesies jie nebegalėjo atlikti tarnystės; mat Viešpaties šlovė pripildė šventovę.
    Tada Saliamonas pasakė:
    „Padangėje Viešpats įkurdino saulę,
    o pats panūdo patamsy gyventi.
    Todėl tau namus pastačiau kuo puikiausius –
    buveinę gyventi per amžinus amžius“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 131, 6–7. 8–10; P.: 8a)

P. Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą.

Štai išgirdom ją esant Efratoj,
Jaaro laukuos mes ją radom.
Eikime ten, kur jis apsistojęs,
pulkime kniūpsti prie jo papėdės. – P.

Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą,
tu, Viešpatie, ir tavo galingoji arka.
Tegu kunigai iškilniai pasipuošia,
tegu tavo liaudis džiūgauja, šaukia.
Tu dėlei Dovydo, dėl savojo tarno,
savo pateptinio veido neniekink. – P.

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją ir gydė žmonėse visokias ligas. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 6, 53–56)

    Persiyrę per ežerą, Jėzus su mokiniais pasiekė Genezaretą ir čia lipo į krantą.
    Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jėzų, paskelbė visai apylinkei ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo jį esant. Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar vienkiemius, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir kas tik jį paliesdavo, išgydavo.