Pirmasis skaitinys (1 Sam 1, 1–8)

    Kartą gyveno žmogus iš Ramatajimo, zufitas iš Efraimo kalnyno. Vadinosi jis Elkana ir buvo sūnus Jerohamo, provaikis Zufo sūnaus Tohuaus, efraimitas.
    Turėjo dvi žmonas: viena vadinosi Hana, kita – Penina. Penina turėjo vaikų, o Hana – ne.
   Tas vyras kas metai keliaudavo iš savo miesto į Šilą pagarbinti kareivijų Viešpaties ir jam paaukoti atnašų. Viešpaties kunigais ten buvo du Elio sūnūs: Hofinis ir Pinhas.
    Aukojimo dieną savo žmonai Peninai ir jos sūnums bei dukterims Elkana duodavo po vieną dalį. O Hanai duodavo dvigubą dalį, nes Haną mylėjo, nors Viešpats jai buvo užvėręs įsčias. Bet jos varžovė ją užgauliodavo ir labai žemindavo, kad Viešpats buvo jai įsčias užvėręs.
    Kas metai, eidama į Viešpaties namus, Penina ją užgauliodavo. Tada Hana verkdavo ir nieko nevalgydavo. Jos vyras Elkana kartą paklausė: „Hana, ko tu verki, kodėl gi nieko nevalgai ir esi nusiminusi? Ar aš tau nesu vertesnis už dešimt sūnų?“

Atliepiamoji psalmė (Ps 115, 12–14. 17–19)

P. Tau, Viešpatie, padėkos auką aukosiu.

Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu
už visa gera, ką jis man padarė?
Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu. – P.

Aš jam pažadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą.
Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji. – P.

Viešpatie, aš tavo tarnas,
tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei.
Tau padėkos auką aukosiu,
šauksiuos Viešpaties vardo. – P.

P. Aleliuja. –  Prisiartino Dievo karalystė, – sako Viešpats. –
                    Atsiverskite ir tikėkite Evangelija – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 1, 14–20)

    Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“
    Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
    Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.