Pirmasis skaitinys (Dan 6, 11–27)

    Vieną dieną aukštieji pareigūnai ir satrapai sėlinėdami rado Danielių bepoteriaujantį – besimeldžiantį savo Dievui.
    Tuoj pat jie nuėjo pas karalių ir priminė jo paskelbtą draudimą: „Karaliau, ar nepasirašei draudimo, pagal kurį kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų kreiptųsi su prašymu į kokį dievą ar žmogų, bet ne į tave, o karaliau, turi būti įmestas į liūtų duobę?“
    Karalius atsakė: „Tas potvarkis tvirtas, kaip nepakeičiamas medų ir persų įstatymas“.
    Tada jie karaliui pranešė: „Danielius, tas vienas iš atvarytinių žydų, nepaiso nei tavęs, o karaliau, nei tavo pasirašyto draudimo, o triskart per dieną atlieka savo maldą“. Tatai išgirdus, karaliui pasidarė labai nesmagu, ir jis pradėjo galvoti, kaip čia Danielių išgelbėjus. Iki saulėlydžio suko jis galvą, kaip jį paleidus.
    Tačiau anie vyrai vis lindo prie jo ir kalbėjo: „Atmink, karaliau, kad medai ir persai turi įstatymą, jog kiekvienas draudimas ar nutarimas, kurį išleidžia karalius, yra nepakeičiamas“. Tada karalius liepė atvesti Danielių. Ir jis buvo įmestas į liūtų duobę.
    Karalius Danieliui dar pasakė: „Tegelbi tave tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji!“ Paskui buvo paimtas akmuo ir užritintas ant duobės viršaus. Karalius jį užantspaudavo savo antspaudu, taip pat ir savo didikų antspaudais, kad sukliudytų kaip nors pakeisti Danieliaus padėtį.
    Po to karalius nuėjo į savo rūmus. Pasninkaudamas praleido naktį: neleido atnešti jokių valgių ir negalėjo akių sudėti. Ankstų rytą, vos tik prašvitus, karalius kėlęs skubiai nuėjo prie liūtų duobės. Prie jos artėdamas, gailingu balsu jis sušuko: „Danieliau, gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji, galėjo tave išgelbėti nuo liūtų?“
    Danielius atsiliepė: „Tegyvuoja karalius per amžius! Mano Dievas atsiuntė savo angelą, ir jis užvėrė liūtams nasrus. Jie nieko manęs nenuskriaudė. Aš jo akyse buvau gi nekaltas, ir tau, karaliau, taipogi nesu prasikaltęs“. Karalius be galo apsidžiaugė tuo ir liepė Danielių iš duobės iškelti. Taigi Danielius buvo iš duobės iškeltas; jis nebuvo nė trupučio sužeistas, nes jis pasikliovė savuoju Dievu. Dabar tai karalius įsakė atvesti tuos vyrus, kurie buvo įskundę Danielių, ir liepė juos kartu su vaikais ir žmonomis sumesti į liūtų duobę. Juos, dar nepasiekusius duobės dugno, pasigriebė liūtai ir sutraiškė jiems kaulus.
    Po to karalius Darijus visoms tautoms, gentims ir kalboms išleido raštą: „Gausinga ramybė jums! Šituo raštu aš duodu potvarkį: Visoje savo karalystėje įsakau drebėti prieš Danieliaus Dievą ir jo bijoti! Mat jis yra gyvasis Dievas, gyvenantis per amžius. Jo karalystė niekad nežlugs, ir jo viešpatavimas nepasibaigs“.

Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 68–74)

P.  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

Šlovinkit Viešpatį, rasa ir migla! – P.

Šlovinkit Viešpatį, lede ir speige! – P.

Šlovinkit Viešpatį, šerkšne ir sniege! – P.

Šlovinkit Viešpatį, dienos ir naktys! – P.

Šlovinkit Viešpatį, tamsa ir šviesa! – P.

Šlovinkit Viešpatį, žaibai ir debesys! – P.

Šlovinki Viešpatį, žeme! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21 ,28)

P.  Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas,
                     nes jūsų išvadavimas arti. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 20–28)

    Jėzus sakė savo mokiniams:
    „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
    Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai.
    Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės eis iš proto, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
    Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.