Pirmasis skaitinys (Dan 5, 1–6. 13–14. 16–17. 23–28)

    Karalius Belšacaras surengė savo didikams šaunų pokylį; buvo jų tūkstantis vyrų, ir jis su tuo tūkstančiu smarkiai pagėrė vyno. Įkaušęs Belšacaras liepė atnešti aukso sidabro indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo pagrobęs iš Jeruzalės šventyklos. Iš jų dabar gerti galėjo karalius ir jo didikai, jo žmonos ir sugulovės.
    Taigi atnešė aukso indus, pagrobtus iš Dievo namų šventovės Jeruzalėje, ir karalius bei jo didikai, jo žmonos ir sugulovės ėmė iš jų gerti. Jie gėrė vyną ir gyrė dievaičius iš aukso ir sidabro, iš vario ir geležies, iš medžio ir akmens.
    Tą pačią valandą priešais žibintą pasirodė žmogaus pirštai ir jie kažką užrašė ant baltai nudažytos karaliaus rūmų sienos. Pats karalius matė rašančią ranką. Jisai išblyško ir visas suglebo; pradėjo drebėti jo keliai.
    Tada pas karalių atvedė Danielių; karalius jam tarė: „Tai tu – Danielius, vienas iš atvarytųjų žydų, kuriuos mano tėvas karalius šenai parsivarė iš Judo. Girdėjau, kad moki išaiškinti, išspręsti sunkius dalykus. Tad jeigu dabar sugebėsi išskaityti ir man išaiškinti užrašą, tai būsi apvilktas purpuru, nešiosi ant kaklo auksinę grandinę ir kaip trečias asmuo viešpatausi mano karalystėje!“
    Danielius karaliui atsakė: „Palik savo dovanas sau ar kitam atiduok! O užrašą aš išskaitysiu karaliui ir jį išaiškinsiu: Tu pakilai prieš dangaus Viešpatį ir atgabendinai indus iš jo šventyklos. Iš jų tu pats ir tavo didikai, tavo žmonos ir sugulovės gėrėte vyną. Tu gyrei auksinius ir sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievaičius, kurie nei regėti, nei girdėti negali ir proto neturi. O Dievo, kuris savo rankose laiko tavo gyvybę, kuriam priklauso tavieji keliai, tu nepagarbinai. Todėl jis tau pasiuntė šitą ranką ir užrašydino šitą įrašą.
    O įrašas skamba: 'Mene, mene tekel ir parsin.Tie žodžiai reiškia: Mene – s u s k a i t ė  Dievas tavo viešpatavimo dienas ir padarys jam galą. Tekel – p a s v ė r ė jis tave svarstyklėmis ir rado per lengvą. Parsin – d a l i j a m a  tavo karalystė ir atiduodama medams ir persams'“.

Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 62–67)

P.  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

Šlovinkit Viešpatį, saule ir mėnuli! – P.

Šlovinkit Viešpatį, dangaus žvaigždės! – P.

Šlovinkit Viešpatį, lietau ir rūke! – P.

Šlovinkit Viešpatį, vėjai ir audros! – P.

Šlovinkit Viešpatį, ugnie ir karšti! – P.

Šlovinkit Viešpatį, speige ir kaitra! – P.

P.  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
                      ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 12–19)

    Jėzus pasakė savo mokiniams:
   „Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
    Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.