Pirmasis skaitinys (Dan 2, 31–45)

    Danielius bylojo karaliui Nebukadnecarui:
   „Tu, karaliau, turėjai viziją: regėjai milžinišką statulą. Ji buvo stambi ir nepaprasto blizgesio; stovėjo priešais tave baisi pažiūrėti. Tos statulos galva buvo gryno aukso, krūtinė ir rankos – sidabro, liemuo ir šlaunys – bronzos. Kojos buvo geležinės, o pėdos – iš dalies geležinės, iš dalies molinės.
    Regėjai, kaip be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno, atsitrenkė į geležines-molines statulos pėdas ir jas sutraiškė. Tada geležis su moliu, bronza, sidabras ir auksas kaipmat į dulkes pavirto ir tapo tartum pelai ant grendymo vasarą; vėjas juos išnešiojo ir nė pėdsako jų nebeliko. O statulą ištikęs akmuo pavirto į didelį kalną ir apėmė visą žemę.
    Toks tat sapnas. Dabar pasakysime karaliui, ką jisai reiškia. Tu, karaliau, esi karalių karalius, kuriam dangaus Dievas suteikė valdžią ir galybę, jėgą ir šlovę. Visame apgyventame pasaulyje į tavo rankas jis atidavė žmones, lauko žvėris, padangių paukščius; tave jis padarė visų jų viešpačiu: tu – aukso galva!
    Iškils po tavęs antra viešpatystė – silpnesnė už tavo. Tada trečioji – iš bronzos; jinai užvaldys visą žemę. Toliau – ketvirtoji: ji lyg geležis bus kieta; geležis juk viską muša ir triuškina; ir kaip geležis kad triuškina viską, taip ta karalystė sumuš ir sutriuškins kitas.
    Tavo regėjime pėdos ir pirštai buvo iš dalies molinės, iš dalies geležinės. Tai reiškia, kad karalystė bus padalyta. Tačiau ji šiek tiek turės geležies kietumo; todėl ir regėjai geležį sujungtą su moliu. O kad pirštai buvo iš dalies geležiniai, iš dalies moliniai, reiškia, kad karalystė bus iš dalies kieta, iš dalies trapi. Kad geležį matei sujungtą su moliu, tai reiškia, kad nors jie vedybomis ir jungsis tarpusavy, tačiau tarp savęs nesutaps, kaip geležis nesutampa su moliu.
    Anų karalių laikais dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri nežlugs per amžius; ir tos karalystės jis neatiduos jokiai kitai tautai. Visas anas karalystes ji sutriuškins ir visai sunaikins, o pati ji gyvuos per amžius. Tu gi regėjai, kad be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno ir sutraiškė geležį su moliu, bronzą, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas karaliui pranešė, kas su laiku įvyks.   Sapnas – tikėtinas, jo aiškinimas – tikras“.

Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 57–61)

P.  Garbinkit ir aukštinkit jį per amžius!

Šlovinkit Viešpatį, jo kūriniai! – P.

Šlovinkit Viešpatį, dangūs aukštieji! – P.

Šlovinkit Viešpatį, jo angelai! – P.

Šlovinkit Viešpatį, vandens aukštybių! – P.

Šlovinkit Viešpatį, dangaus kareivijos! – P.

P.  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
                      ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 5–11)

    Kai kuriems bekalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“.
    Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“
    Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: 'Tai aš!' ir: 'Atėjo metas!' ; Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.
    Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“.