XXXIII eilinė savaitė
Ketvirtadienis

Pirmasis skaitinys (1 Mak 2, 15–29)

    Valdžios pareigūnai, kuriems karalius Antiochas buvo pavedęs priversti gyventojus atkristi nuo Dievo, atvyko į Modeino miestą rengti aukojimų. Daugelis iš Izraelio pas juos atėjo; turėjo atvykti ir Matatijas bei jo sūnūs.
    Tuomet karaliaus žmonės kreipėsi į Matatiją: „Šiame mieste tu turi galią, pagarbą ir įtaką, tave čia palaiko tavo sūnūs ir giminaičiai. Taigi tu pirmas išeik ir daryk, ką liepia karalius. Šitaip pasielgė visos tautos, taip pat ir Judėjos vyrai, ir visi pasilikusieji Jeruzalėje. Tada tu pats ir tavo sūnūs priklausysite prie karaliaus bičiulių; taipogi tave ir tavo sūnus apipils sidabru, auksu ir aibe dovanų“.
    Tačiau Matatijas atsiliepė, garsiai šaukdamas: „Nors ir visos karaliaus valstybės tautos jo paklausytų, nors ir kiekvienas nuo savo tėvų tikybos atsimestų ir ryžtųsi jo patvarkymus vykdyti,– bet aš, mano sūnūs ir giminaičiai pasiliksime prie mūsų protėvių     Sandoros! Dieve saugok, kad mes atsižadėtume Įstatymo ir jo paliepimų! Mes neklausysime karaliaus įsakymų ir nenukrypsime nuo savo tikybos nei į dešinę, nei į kairę!“
    Vos jam tai pasakius, štai vienas žydas išėjo visų akyse aukoti ant Modeino altoriaus, kaip liepta karaliaus. Tai matantį Matatiją apėmė įkarštis; jis iš susijaudinimo ėmė drebėti ir leido išsilieti teisingam savo pykčiui: pašokęs nudūrė išdaviką ant altoriaus. Kartu jis nužudė ir karaliaus pareigūną, kuris norėjo priversti aukoti, ir nugriovė altorių; jį mat buvo apėmęs įkarštis dėl Įstatymo, ir jis pasielgė taip, kaip kadaise Pinhas buvo padaręs su Šalumo sūnumi Samriu.
    Po to Matatijas ėjo per miestą ir garsiai šaukė: „Kas dega uolumu dėl Įstatymo ir stoja už Sandorą, teseka paskui mane!“ Jis pats ir jo sūnūs pabėgo į kalnus; visą savo turtą jie paliko mieste.
    Anuomet daugelis teisės ir teisingumo mylėtojų pasitraukė gyventi į tyrus.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 1–2. 5–6. 14–15)

P.  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja,
nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę.
Spindi nuo Siono kalno Dievo gražybė. – P.

„Surinkite šičion visus mano šventuosius,
kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
pats Dievas pradeda teismą! – P.

„Padėkos auką Dievui aukoki,
Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
Tada manęs šauktis galėsi nelaimėj,
tave aš vaduosiu, o tu man garbę darysi“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8)

P.  Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien,
                      ką jums Viešpats byloja! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 19, 41–44)

    Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė: „O, kad tu šiandien suprastum, kas tau neša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
    Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.