Pirmasis skaitinys (Išm 7, 22–8,1)

Yra išminty supratimo dvasia, ji
šventa, savita, tūleriopa, lengvutė,
judri, paslanki, be dėmės, aiškiaregė,
meilinga, mylėtoja gėrio, drauginga,
nevaržoma, daranti gera, drauginga,
tvirta, galima patikėti, bebaimė;
ji viską pajėgia ir pastebi visa;
jinai į visas gi dvasias prasiskverbia:
į mąstančias, grynas, pačias dvasiškiausias.
Matai, išmintis ir už judrų judresnė,
kadangi tyra – ji visur prasiskverbia.
Ji – Dievo galybės dvelkimas švelnusis,
jinai – Visavaldžio didybės sklidimas
skaistus; taigi ji be dėmės, be šešėlio.
Jinai – atspindys amžinosios šviesybės,
nedrumzlinas veidrodis Dievo didybės,
gerumo ir jo tobulybės paveikslas.
Jinai – tik viena, betgi viską pajėgia;
pati nesikeičia, o naujina visa.
Ji amžiais kilniosiose sielose sklinda
ir jas pranašais bei šventaisiais padaro.
Tik tą Viešpats Dievas temyli,
kas su išmintim bičiuliaujas.
Mat ji ir už saulę gražesnė,
pralenkia net žvaigždę skaidriausią,
jinai pranašesnė už šviesą,
po jos gi naktis vėl sutemsta,
anos neįveikia piktybės.
Jinai viešpatauja galingai
nuo krašto pasaulio lig krašto –
puikiausiai vairuoja visatą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 89–91. 130. 135. 175)

P.  Amžinas tavo, Viešpatie, žodis.

Amžinas tavo, Viešpatie, žodis,
tvirtas kaip dangūs. – P.

Kartų kartomis tvers tavo ištikimybė;
tu tvirtus pamatus žemei padėjai, ir ji tebestovi. – P.

Tavo žodžių skaidrumas apšviečia,
neišmanėlius gali pamokyt. – P.

Pažvelk giedru veidu į savo tarną,
išmokyki mane savo mokslo. – P.

Tegu mano siela tavo garbei gyvuoja,
tegelbsti mane tavo nuostatai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 5)

P.  Aleliuja. – Aš esu vynmedis, o jūs šakelės,– sako Viešpats. –
                     Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 20–25)

    Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.
    Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. Jums sakys: 'Štai jis čia! Štai ten!' – Neikite ir nebėkite paskui juos! Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
    Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam“.