Pirmasis skaitinys (Išm 1, 1–7)

Pamilkit teisybę, pasaulio valdovai!
Tegu jūsų mintys į Viešpatį kyla:
gryna širdimi jo ieškokit maldingai!
Jį gali surasti, kur juo nedvejoja,
jis tiems apsireiškia, kur juo pasikliauja.
Kreivi samprotavimai skiria nuo Dievo:
kas jojo galybę bandyti išdrįsta,
jis veja šalin kaip įžūlų beprotį.
Pas piktadarį išmintis nesilanko
ir nuodėmės vergo širdy negyvena.
Šventoji Dvasia – drausmingumo kvėpėja:
ji priešinas klastai, nemėgsta paikysčių
ir dreba visa, neteisybę pamačius.
Tai draugiška žmogui dvasia – išmintis,
bet negali nebausti šmeižiko liežuvio.
Jo mintys slapčiausios juk žinomos Dievui:
jis permato širdį, kalbas jo supranta.
Pasaulyje pilna gi Viešpaties dvasios –
ji apima visa, jai žinoma viskas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 138, 1–10)

P.  Amžinybės kely, Viešpatie, būk man vadovas!

Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti,
žinai, kada sėdu, keliuosi.
Iš tolo matai, ką galvoju,
žinai, ar žingsniuoju, ar einu gulti.
Tau žinomi visi mano takeliai. – P.

Nespėja mano liežuvis žodžio pratarti,
kai tau viskas aišku.
Apglėbęs iš priekio ir nugaros pusės,
laikai ant manęs savo ranką.
Ne man tą stebuklą suprasti, kaip tu viską pažįsti,
ne man juk pasiekti tavo aukštybes. – P.

Kur aš pasislėpsiu nuo tavo dvasios,
kur nuo tavo veido pabėgsiu?!
Jei žengsiu į dangų, ir tu tenai būsi,
jei leisiuos mirties karalijon, tavęs neišvengsiu. – P.

Jeigu aušros sparnus pasiimsiu
ir nulėksiu, kur baigiasi jūros,–
ir tenai vedžios mane tavo rankos,
laikys mane tava dešinioji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Fil 2, 15–16)

P.  Aleliuja. – Jūs spindite tarsi žvaigždės visatoje.
                     Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 1–6)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną iš šitų mažutėlių.
    Taigi sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir, jeigu jis gailisi, atleisk jam. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave, sakydamas: 'Gailiuosi',– atleisk jam“.
    Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.
    O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje', – tai jis jūsų paklausytų“.