Pirmasis skaitinys (Rom 14, 7–12)

    Broliai!
    Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename, ar mirštame,– mes esame Viešpaties.
    Juk Kristus numirė ir atgijo, kad viešpatautų ir mirusiesiems, ir gyviesiems. Tai kaipgi tu smerki savo brolį? arba kodėl niekini savo brolį? Juk mes visi turėsime stoti prieš Dievo teismą.
    Parašyta: „Kaip aš gyvas, sako Viešpats, prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir visų lūpos šlovins Dievą“. Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.

Atliepiamoji psalmė (Ps 26, 1. 4. 13–14)

P.  Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį toje šalyje, kur gyvybė.

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? – P.

Labiausiai iš Viešpaties trokštu,
to vieno prašau,–
kad Viešpaties būste gyvenčiau
visas savo būvio dienas,
kad patirčiau Viešpaties palankumą,
kad jojo šventovę lankyčiau. – P.

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 28)

P.  Aleliuja. – Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
                     aš jus atgaivinsiu,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 15, 1–10)

    Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo žodžių pasiklausyti.
    O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“.
    Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?!
    Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!'
    Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.
    Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda?
    Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: 'Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę pametusi'.
    Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“.