Pirmasis skaitinys (Rom 11, 1–2a. 11–12. 25–29)

    Broliai!
    Aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Nieku būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties. Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš seno yra pasirinkęs.
    Tad aš klausiu: ar izraelitai taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas. Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų pilnuma?!
    Kad jūs, broliai, per aukštai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma, o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono kalno ateis gelbėtojas ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo. Ir tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes“.
    Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet, žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių. Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.

Atliepiamoji psalmė (Ps 93, 12–15. 17–18)

P.  Viešpats savo tautos tikrai nepaniekins.

Laimingas žmogus, kurį tu, Viešpatie, aukli,
kurį savo įstatymų mokai,
kad nelaimių dienom jis turėtų ramybę. – P.

Viešpats savo tautos tikrai nepaniekins,
neapleis paveldo savo.
Teismai pradės teisės laikytis,
ją gerbs visi tiesiaširdžiai. – P.

Jei Viešpats man nepadėtų,
tuoj atsidurčiau tylos karalijoj.
Kai, rodos, jau slydo man kojos,
tavo malonė mane, Viešpatie, rėmė. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 29)

P.  Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą
                     ir mokykitės iš manęs,– sako Viešpats,–
                     nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 14, 1. 7–11)

    Kartą šeštadienį Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą:
    „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: 'Bičiuli, pasislink aukščiau!' Tada tau bus garbė prieš visus svečius.
    Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.