XXIX eilinė savaitė
Trečiadienis

Pirmasis skaitinys (Rom 6, 12–18)

    Broliai!
    Tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl pasiduotumėte jo geismams. Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių, kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save, kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius – kaip teisumo ginklus. Jums neturi viešpatauti nuodėmė: jūs ne įstatymo, bet malonės galioje.
    Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Nieku būdu! Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors klusniai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą.
    Ačiū Dievui,kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote paskirti, ir, išsivadavę iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.

Atliepiamoji psalmė (Ps 123, 1–8)

P.  Mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės Kūrėjas.

Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę?!
Lai Izraelis kartoja:
„Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę,
kai priešai užpuolė?!“
Būtų mus gyvus suėdę,
jie siuto ant mūsų. – P.

Vandenys būtų mus paskandinę,
srovės būtų užpylę,
būtų ant mūsų užgriuvę šėlstančios bangos.
Šlovinkim Viešpatį:
nedavė mums į nasrus jų pakliūti! – P.

Esam ištrūkę tarsi paukštelis
iš paukštininko žabangų.
Pinklės sutraukytos, mes išvaduoti!
Mums padeda Viešpats,
dangaus ir žemės Kūrėjas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 24, 42a. 44)

P.  Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę, ne nežinote, kurią valandą
                     Žmogaus Sūnus ateis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 39–48)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
    Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
    Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: 'Mano šeimininkas neskuba grįžti', ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
    Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.