Pirmasis skaitinys (Rom 4, 13. 16–18)

    Broliai!
    Ne įstatymu buvo paremtas Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu. Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad tikrai būtų iš malonės ir kad pažadas būtų tikras visiems palikuonims, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi Abraomo tikėjimą. O jis yra visų mūsų tėvas, kaip parašyta: „Aš padariau tave daugelio tautų tėvu“; – tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina numirusius ir iš nebūties pašaukia būti daiktus.
    Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: „tokia bus tavoji ainija“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 6–9. 42–43)

P.  Amžiais atmena Viešpats sandorą savo.

Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija,
jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai!
Dievas mums yra patsai Viešpats,
visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. – P.

Amžiais jis atmena sandorą savo,
pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms:
sutartį su Abraomu sudarytą,
priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P.

Nes jis atsiminė savąjį žodį,
duotą kadais Abraomui, tarnui ištikimajam.
Išvedė jis savo tautą laimingą,
savo rinktinę – su didžiausia linksmybe. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 26b. 27a)

P.  Aleliuja. – Tiesos Dvasia toliau liudys apie mane,– sako Viešpats. –
                     Ir jūs liudysite. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 8–12)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje. O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.
    Kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista. Kai jie ves jus į sinagogas pas viršininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ginsitės ar ką atsakinėsite, nes Šventoji Dvasia tada jus pamokys, ką kalbėti“.