Pirmasis skaitinys (Rom 2, 1–11)

    Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris mėgsti smerkti kitus. Juk smerkdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats darai tai, už ką teisi. O mes žinome, kad Dievas teisingai nuteis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.
    Nejaugi manai, žmogau, teisdamas taip darančius ir pats tai darydamas, išvengsiąs Dievo teismo? Kaipgi drįsti niekinti jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius?! Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailoti?
    Deja, savo užkietėjimu bei neatgailojančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir teisingo teismo pasireiškimo dienai. Jis gi kiekvienam atmokės už jo darbus: tiems, kurie ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, ištvermingai darydami gera,– amžinuoju gyvenimu,– o išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui,– pykčiu ir rūstybe.
    Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko. Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui. Juk Dievas nėra šališkas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 61, 2–3. 6–7. 9)

P.  Viešpatie, tu kiekvienam atmokėsi pagal jo darbus.

Tik Dieve, mano siela, rasi ramybę,
tik iš jo man pagalba.
Tik jis man uola ir mano palaima,
jis man apsauga – aš nebedrebėsiu. – P.

Tik Dieve, o mano širdie, ieškoki ramybės,
tik jis mano norus pasotins.
Tik jis man uola ir mano palaima,
jis man apsauga – aš nebedrebėsiu. – P.

Remkitės juo visą laiką, mano tautiečiai,
jam savo išliekite širdį – jis prieglauda mūsų. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P.  Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats; –
                     aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 11, 42–46)

    Jėzus kalbėjo:
    „Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti!
    Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse…
    Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.
    Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi“.
    Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate“.