Pirmasis skaitinys (Rom 1, 1625)
Broliai!
Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo galybė
išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui. Joje apsireiškia
Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens
tikėjimu.
Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią
žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu.
Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems
tai leido suprasti. Jo neregimosios ypatybės jo amžinoji galybė ir dievystė
nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi
jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie jo kaip Dievo negarbino ir jam nedėkojo,
bet pasiklydo mintimis, ir neišmani jų širdis aptemo. Besigirdami esą išmintingi,
tapo kvaili. Jie netgi išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius
žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus.
Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė juos
neskaistumui, taip kad jie patys teršė savo kūnus. Jie gi Dievo tiesą iškeitė
į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui, kuriam šlovė per
amžius. Amen!
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 25)
P. Skelbia dangus Dievo garbę.
Skelbia dangus Dievo garbę,
apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
o naktis ateinančiai nakčiai. P.Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
kurių skambesio nebūtų girdėti.
Per visą žemę eina jų aidas,
jų kalbesys ligi kraštui pasaulio. P.
Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12)
P. Aleliuja. Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 11, 3741)
Vienas fariziejus pasikvietė Jėzų pietų. Įėjęs į
vidų, jis tiesiog užėmė vietą prie stalo. Tai matydamas, fariziejus nusistebėjo,
kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį.
O Viešpats kreipėsi į jį: Kaip tik jūs, fariziejai,
valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo. Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! Verčiau duokite
žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta.