XXVII eilinė savaitė
Antradienis

Pirmasis skaitinys (Jon 3, 1–10)

    Viešpaties žodis pasigirdo Jonai antrąjį kartą: „Kelkis! Nuvyk į Ninivę, tą didelį miestą, ir skelbk jam bausmę, kurią tau pranešiu“. Jona atsikėlęs nuvyko Ninivėn, kaip Viešpats jam buvo paliepęs. Ninivė Dievui buvo didelis miestas – trijų dienų apėjimo. Jona pradėjo apeiti miestą vienos dienos kelione ir šaukė, sakydamas: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninivė bus sunaikinta!“ Niniviečiai Dievu patikėjo, paskelbė pasninką ir apsivilko maišais – nuo didžiausio iki mažiausio.
    Šiai žiniai pasiekus Ninivės karalių, tasai pasikėlė nuo sosto, nusimetė karaliaus apsiaustą, apsivilko atgailos drabužiu ir sėdo į pelenus. Jis liepė paskelbti Ninivėje tokį karaliaus ir jojo didikų potvarkį: „Te nieko nevalgo žmonės; te nieko neėda galvijai, stambieji ir smulkieji, te jie nesigano ir negeria vandens. Tegul jie apsivelka atgailos drabužiais – žmonės ir galvijai. Tegul jie smarkiai šaukiasi Viešpaties; kiekvienas tegul nusigręžia nuo piktojo kelio ir nuo neteisybės, kuria yra susitepęs rankas. Kas žino, gal Dievas ir pervirs, gal pagailės, galbūt atsileis jam degantis rūstis, ir mes nepražūsime?“
    Ir Dievas matė jų darbus,– kad jie nusigręžė nuo piktojo kelio,– ir Dievui pagailo daryti tą blogį, kuriuo jiems buvo grasinęs, ir jo nepadarė.

Atliepiamoji psalmė (Ps 129, 1–4. 7–8)

P.  Jei vis nedorybes minėsi, Viešpatie, kas begalės išsiteisint?!

Iš vargo bedugnės šaukiuos tavęs, Dieve:
Dieve, išgirsk mano balsą!
Tegu tavo ausys klausos įdėmiai
mano maldaujančio šauksmo. – P.

Jei vis nedorybes minėsi,
kas begalės išsiteisint?!
Betgi tu atleisi kaltybes,
ir vėl tau tarnausim. – P.

Dievas yra gailestingas:
jis visuomet išvaduoja.
Jis tikrai savo tautą išgelbės
iš visų nedorybių. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 11,28)

P.  Aleliuja. – Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio
                       ir jo laikosi. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 38–42)

    Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį į svečius. Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių.
    Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“.
    Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.