Pirmasis skaitinys (Neh 2, 1–8)

   Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso viešpatavimo metais Nisano mėnesį (man buvo pavesta rūpintis vynu), aš paėmiau vyno ir padaviau karaliui. Anksčiau aš karaliui blogai niekuomet neatrodžiau.
    O dabar jis paklausė mane: „Kodėl taip blogai tu atrodai? Ar kartais nesergi? Ne, tu turi kokį rūpestį!“.
    Aš smarkiai išsigandau. Paskui karaliui tariau: „Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip aš blogai neatrodysiu?! Juk miestas, kur mano tėvų kapai, griuvėsiais paverstas, jo vartai ugnies sunaikinti“.
    Karalius paklausė: „Tai ko tu norėtum?“
    Tada aš meldžiausi dangaus Dievui, po to pareiškiau karaliui: „Jeigu tau, karaliau, atrodytų gera ir jeigu pasitiki savo tarnu, tai siųsk mane į Judą, kad aš atstatyčiau miestą, kur mano tėvų kapai!“.
    Karalius, sėdint jam prie šalies karalienei, manęs atsiklausė: „Kaip ilgai užtruks tavo kelionė? Kada pargrįši?“ Aš jam nurodžiau tikslų laiką. Karalius sutiko ir leido man iškeliauti.
    Aš dar paprašiau karalių: „Jeigu karaliui atrodytų gera, tebus man duota laiškų srities už Upės valdytojams, kad tie mane praleistų keliauti į Judą; taipogi laišką karališkojo miško girininkui Asafui, kad tas man tiektų statybinio medžio šventyklos tvirtovės vartams, miesto sienoms ir namams, į kuriuos aš noriu keliauti. Karalius patenkino mano prašymą, nes ant manęs buvo geroji mano Dievo ranka.

Atliepiamoji psalmė (Ps 136, 1–6)

P. Teprilimpa prie gomurio mano liežuvis,
    jeigu tavęs neatminčiau.

Prie Babilonijos upių sėdėdami verkiam,
Siono kalną atminę.
Ant karklo šakų sukabintos
mūsų nutilusios arfos. – P.

Mūsų trėmėjai mums liepia
giesmes giedoti;
mūsų engėjai ragina džiūgaut:
„Pagiedokite apie Siono kalną!“ – P.

Kaipgi mums giedoti Viešpaties giesmes:
mums svetima ši žemė!
Jeigu, Jeruzale, tave aš užmirščiau,
Mano dešinė tenuvysta! – P.

Tepridžiūsta man prie gomurio mano liežuvis,
jeigu tavęs neatminčiau,
jeigu tu man brangesnė nebūtum
už visus džiaugsmus, Jeruzale mano! – P.

Posmelis prieš evangelija (Fil 3, 8–9)

P.  Aleliuja. – Aš ryžausi visko netekti
                     Ir viską laikau sąšlavomis,
                     kad tik laimėčiau Kristų
                     ir būčiau jame. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 57–62)

    Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“
    Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“.
    Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“ Tas prašė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. Jis atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!“
    Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais“.
    Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“.