XXVI eilinė savaitė
Antradienis

Pirmasis skaitinys (Zch 8, 20–23)

    Taip kalba kareivijų Viešpats:
    „Bus dar taip, jog ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai. Vieno miesto gyventojai eis pas kitus ir sakys: 'Eikime maldyti     Viešpaties rūstybės, ieškoti kareivijų Viešpaties. Eisiu ir aš'. Daugel tautų ir galingų genčių ateis ieškoti Jeruzalėje kareivijų Viešpaties ir maldyti Viešpaties rūstybės“.
    Taip kalba kareivijų Viešpats:
    „Anomis dienomis dešimt įvairiakalbių tautų vyrų nutvers už apdaro vyrui iš Judo ir, jį sulaikęs, sakys: 'Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome: Dievas yra su jumis'“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 86, 2–7)

P.  Dievas su mumis – Emanuelis!

Šventuose kalnuose Siono miestas įkurtas.
Viešpats jį labiausiai brangina
iš visų Jokūbo žemės vietovių.
Skelbiami garbingi dalykai
apie tave, Dievo Mieste. – P.

Rahabą, Babelį garbintojais savo laikysiu;
štai Filistėjos ir Tyro, taipogi Etiopijos žmonės,–
ir jie laikomi bus kaip čia gimę.
Ir kalbės apie Siono kalną:
„Motin! Jam yra čiagimiai visi aliai vieno,
jį pats Aukščiausiasis laiko“. – P.

Viešpats rašys tautų sąrašo knygoj:
„Tautų čia gimtinė“.
O jos sau giedos, šokdamos šokį:
„Visos manosios versmės iš tavęs trykšta“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                      ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 51–56)

    Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės linkui.
    Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos.
    Jie pasuko į kitą kaimą.