Pirmasis skaitinys (Zch 2, 5–9a. 14–15a)

    Pakėliau akis ir pamačiau: štai vienas vyriškis rankoje laikė matavimo virvę. Aš jį paklausiau: „Kur tu eini?“ Jis man atsiliepė:  „Matuoti Jeruzalės ir pažiūrėti, koks turės būti jos plotis ir ilgis“.
    Ir štai su manimi kalbėjusis angelas žengė į priekį; bet kitas angelas atėjo jam priešais ir tarė: „Bėk ir pasakyk tam jaunuoliui: 'Jeruzalė bus atvira ir laisva dėl daugybės joje gyvenančių žmonių ir galvijų'“. – „Aš pats,– sako Viešpats,– būsiu ją supančia ugnine siena“.
    „Džiūgauki, krykštauki, Siono dukra, nes štai ateinu ir aš tavyje apsigyvensiu,– tai Viešpaties žodis. – Daugybė tautų prisidės aną dieną prie Viešpaties ir bus jos mano tauta, o aš tavyje gyvensiu“.

Atliepiamoji psalmė (Jer 31, 10–13)

P.  Viešpats mus gano, tartum piemuo savo bandą.

Klausykitės Viešpaties žodžio, tautos,
skelbkit jį saloms tolimosioms.
Sakykite: „Kas Izraelį išsklaidė, tas ir surinks jį
ir ganys, tartum piemuo savo bandą“. – P.

Viešpats išgelbės Jokūbą,
vaduos iš stipresniojo rankos.
Ateis jie ir džiūgaus Siono kalne,
plauks prie Viešpaties gėrybių. – P.

Šokdamos džiaugsis mergelės,
linksminsis jaunuoliai ir seneliai.
Jų liūdesį džiaugsmu aš paversiu,
juos guosiu ir linksminsiu, vargams pasibaigus. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tim 1, 10)

P.  Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus
                      sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą savo Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 44–45)

    Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.
    Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.