Pirmasis skaitinys (Hag 2, 1–9)

    Antraisiais karaliaus Darijaus valdymo metais, septintojo mėnesio dvidešimt pirmąją dieną, per pranašą Hagajį buvo paskelbtas Viešpaties žodis: „Pranešk Judo valdytojui Zerubabeliui, Šealtielio sūnui, ir vyriausiajam kunigui Jozuei, Jehocadako sūnui, ir visai išlikusiai tautai: 'Ar dar kas iš jūsų išliko, kuris šiuos namus yra matęs pirmykščiame jų puošnume? O kaip jie dabar jums atrodo? Ar jie neatrodo jūsų akims kaip niekingi? Taigi drąsos, Zerubabeli,– tai sako Viešpats,– drąsos, vyriausiasis kunige Jozue, Jehocadako sūnau, drąsos, visi šalies žmonės,– tai sako Viešpats,– ir imkitės darbo! Juk aš su jumis! – tai kareivijų Viešpaties žodis! Ir mano dvasia pasiliks tarp jūsų. Todėl nebijokite!'“
    Štai ką sako kareivijų Viešpats: „Nedaug praeis laiko, ir aš sudrebinsiu dangų ir žemę, jūrą ir sausumą. Aš sukrėsiu tautas, ir ims šen plaukti visų tautų brangenybės, ir šituos namus aš pripildysiu grožio,– tai kareivijų Viešpaties žodis! Mano yra sidabras, mano yra ir auksas,– tai kareivijų Viešpaties žodis! Didesnis bus šios naujosios šventyklos puošnumas negu senosios,– sako kareivijų Viešpats,– ir aš šioje vietoje teiksiu ramybę,– tai kareivijų  Viešpaties žodis!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 42, 1–4)

P.  Aš pasitikiu Viešpačiu: garbinu tikrąjį Dievą – vaduotoją savo.

Spręsk mano bylą, o Dieve,
mano reikalą gink nuo žmonių nedorųjų;
iš tų klastūnų, pikteivų mane išvaduoki. – P.

Juk tiktai tu esi mano stiprybė, o Dieve!
Tai kodėl mane tu atstūmei?
Kodėl turiu vaikščiot nuliūdęs,
priešo prispaustas? – P.

Atsiųski man savo šviesą ir tiesą,
tegu man jos vadovauja
ir mane veda į tavo šventąjį kalną,
į tavo padangtę. – P.

Tenai prie Dievo aukuro žengsiu,
pas savo linksmybės džiugesio Dievą.
Ten tave šlovinsiu kankliais, o Dieve,
o mano Dieve! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                      ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 18–22)

    Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“
    Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“.
    Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“
    Petras atsakė: „Dievo Mesiju“.
    Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nesakyti. Jis dar pridūrė: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.