Pirmasis skaitinys (Ezr 9, 5–9)

    Per vakarinį valgių aukojimą aš, Ezras, pakilau sielvartavęs perplėštais drabužiais, puoliau ant kelių ir, išskėtęs rankas į Viešpatį, savo Dievą, kalbėjau:
    „Dieve, per daug aš gėdžiuosi ir nedrįstu savo veido pakelt į tave, mano Dieve. Juk mūsų nuodėmės praaugo mums galvą, ir mūsų kaltybės siekia jau dangų. Nuo mūsų protėvių laikų mes po šiai dienai esame didžioje kaltėje. Per mūsų pažaidas mes ir mūsų karaliai bei kunigai buvome atiduoti žemės karalių valdžiai – kalavijui, nelaisvei, plėšimui ir niekinimui, kaip tebėra ir šiandieną.
    Dabar, bent tuo tarpu, Viešpats, mūsų Dievas, parodė mums gailestingumą: paleido išgelbėtųjų likučius ir davė mums atramą savo šventojoje vietoje. Tegul ir vergai mes esame, bet mūsų vergijoje Dievas neapleido mūsų. Jis nukreipė į mus persų karalių malonę, taip kad išsaugojo mūsų jėgas mūsų Dievo namams atstatyti, jų griuvėsiams pakelti ir gynybos sienoms Jude ir Jeruzalėje išvesti“.

Atliepiamoji psalmė (Tob 13, 2. 4. 7–8)

P.  Viešpačiui Dievui – šlovė per amžius!

Viešpats nubaudžia, jis ir pasigaili,
siunčia į mirtį, iš jos ir grąžina.
Niekas negali pasprukt iš jo rankų. – P.

Skelbkit pagonių tautoms jo didybę,
aukštinkit jį prieš visus, kas tik gyvas.
Jis mūsų Viešpats ir Dievas per amžius! – P.

Tik pažiūrėkit, ką jis mums padarė –
vienu balsu jam dėkokit su baime.
Šlovinkit Viešpatį, jo teisingumą,
girkite, aukštinkit amžių Karalių! – P.

Tremtinei tautai aš skelbsiu jo šlovę,
nuodėmės tautai – jo didžią galybę. – P.

Jūs atsiverskit – nebenusidėkit,
taip imkit elgtis, kaip Dievui patinka.
Gal jis suteiks jums savo malonę,
gal ir parodys jums gailestingumą. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15)

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė.
                      Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 1–6)

    Sukvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galios visiems demonams sutramdyti ir ligoms gydyti. Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti.
    Jis pasakė jiems: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų palaidinių. Jei įeisite į kokius nors namus, pasibūkite tenai ir iš ten keliaukite toliau. O kur tik žmonės jūsų nepriimtų, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“.
    Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną bei gydydami sergančiuosius.