Pirmasis skaitinys (1 Tes 1, 1–5. 8b–10)

   Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bendrijai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė!
    Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus.
    Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Juk žinote, kaip pas jus elgėmės jūsų pačių labui.
    Jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti. Žmonės pasakoja apie mus, kaip buvome jūsų priimti ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui ir laukti iš dangaus jo Sūnaus, kurį jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, mūsų gelbėtojo nuo ateinančios rūstybės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6 ir 9b)

P. Myli Viešpats savo tautą.
Arba: Aleliuja.

    Viešpačiui naują giesmę giedokit,
    garbinkit jį, susibūrę šventieji!
    Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
    džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
    turėdami tokį valdovą. – P.

    Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
    muškite būgnais, kankliuokit!
    Myli jisai savo tautą,
    pergale puošia silpnuosius. – P.

    Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
    linksmybė jūsų buveinėj
    Valiuodami garbinkit Dievą.
    tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
                    aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 23, 13–22)

    Jėzus kalbėjo:
    „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.
    Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
    Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: 'Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja'. Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? Arba, anot jūsų: 'Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas'. Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
    Todėl kas prisiekia altoriumi, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. Taipogi kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi“.