XX eilinė savaitė
Šeštadienis

Pirmasis skaitinys (Rut 2, 1-3. 8-11; 4, 13-17)

    Naomė iš vyro pusės turėjo giminaitį; jis buvo žmogus pagarsėjęs, iš tos pačios giminės kaip Elimelechas, ir vadinosi Boasas.
    Kartą moabitė Ruta tarė Naomei: „Norėčiau nueiti laukuosna varpų parinkti pas tą šeimininką, kuris man leis“. Toji atsiliepė: „Eik, dukrele!“ Ruta išėjusi pradėjo rinkti dirvoje varpas paskui pjovėjus; ji buvo pataikiusi į Boaso, iš Elimelecho giminės, lauką.
    Boasas užkalbino Rutą: „Klausyk, dukrele, tu neik pasirinkti į kitą lauką; iš čia nesitrauk, bet laikykis mano merginų ir eik paskui jas po lauką, kur valomas derlius! Tarnams įsakysiu tavęs neužkliūti. Pajutusi troškulį, eik prie ąsočių ir gerk, ką tarnai bus pasėmę“.
   Rūta puolė prieš jį, ir žemai nusilenkusi, tarė: „Iš kur ta malonė, kad rodai man palankumą, nors aš ateivė?“
   Boasas atsakė: „Man pranešta visa, ką tu padarei savo anytai po jos vyro mirties, kaip palikai savo tėvą, motiną bei gimtąjį kraštą ir nuėjai į tautą, kurios anksčiau nė nepažinojai!“
    Taigi Boasas vedė Rutą. Ir jam begyvenant su žmona, Viešpats taip davė, kad toji pradėjo ir pagimdė sūnų.
    Tad moterys sakė Naomei: „Palaimintas Viešpats, šiandieną velioniui davęs palikuonį, idant jo vardas išliktų Izraelyje. Tebūna jis tau paguoda ir ramstis senatvėje, nes jį pagimdė tavo marti, kuri tave myli; jinai tau vertesnė už septynis sūnus“. Naomė paėmusi kūdikį, glaudė prie savo krūtinės ir buvo jo auklė.
    Kaimynės, norėdamos duoti jam vardą, kalbėjo: „Naomei gimė sūnelis“; ir jos pavadino jį Obedu. Jis buvo Dovydo tėvo Ješajo tėvas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 127, 1–2. 3. 4–5)

P.  Laimingi visi, kurie Viešpaties bijo.

Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikais jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. – P.

Tavoji žmona - kaip vyno medis derlingas –
apie namų židinį suksis,
vaikai - kaip jaunos alyvų šakelės –
susės aplink stalą. – P.

Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 23, 9a. 10b)

P.  Aleliuja. – Jūs turite vienintelį Tėvą danguje;
                    ir jūsų vienintelis mokytojas
                    yra Kristus. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 23, 1–12)

    Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
    „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.
    O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
    Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.