Pirmasis skaitinys (Rut 1, 1. 3–6. 14b–16. 22)

   Teisėjų laikais krašte buvo kilęs badas. Tad vienas žmogus, Elimelechas, su savo žmona Noeme ir dviem sūnumis – Machlonu ir Kiljonu – iškeliavo iš Judo Bietliejaus, kad kaip ateivis gyventų Moabo žalienose.
   Noemės vyrui Elimelechui mirus, ši pasiliko su dviem sūnumis. Tie vedė moabites (viena jų vadinosi Orpa, kita – Ruta) ir ten išgyveno apie dešimt metų. Mirė paskui Machlonas ir Kiljonas, tad Noemė liko viena – be savo vyro ir sūnų.
    Tad ji ėmė ruoštis su savo marčiomis grįžti iš Moabo žalienų tėvynėn, nes buvo girdėjusi, kad Viešpats aplankęs savo tautą, kad davęs jai duonos.
   Opra atsibučiavo su savo anyta ir grįžo prie savo tautos; tuo tarpu Ruta pasiliko pas uošvę.
   Noemė jai tarė: „Matai, tavo svainė sugrįžo prie savo tautos, pas savąjį dievą. Tad grįžk ir tu pas ją!“
   Ruta jai atsakė: „Neversk manęs palikti tave ir išeiti. Kur tu keliausi, ir aš ten keliausiu, kur tu apsistosi, ir aš tenai būsiu. Tavoji tauta – tai mano tauta, tavasis Dievas – tai mano Dievas.“
   Taigi Noemė pargrįžo tėvynėn; su ja jos marti, moabitė Ruta, paliko Moabo žalienas. Miežiapjūtės pradžioje jos parėjo Betliejun.

Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 5-10)

P.  Mano siela, Viešpatį garbink!

Laimingas, kurį Jokūbo Dievas palaiko,
kas deda viltį į Viešpatį Dievą.
Jis dangų, žemę, jūrą sutvėrė
ir juose esančius daiktus. – P.

Amžiais jis laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja. – P.

Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,
myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. – P.

Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
Viešpats yra amžių Valdovas, –
jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 24, 4c. 5a.)

P.  Aleliuja. – Parodyk man Viešpatie, savąjį kelią,
                    vesk mane savo tiesa. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 22, 34–40)

    Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: "Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?"
    Jėzus jam atsakė: "Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis - panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai".