Pirmasis skaitinys (Ts 9, 6–15)

   Susirinko visi Sichemo vyresnieji bei visas Bet-Milas ir, nuėję prie akmeniu paženklinto ąžuolo, stovinčio Sicheme paskelbė savo karaliumi Abimelechą.
  Tatai sužinojęs, Jotanas nuėjo ir, atsistojęs ant Gerizimo kalno viršūnės, garsingu balsu jiems ėmė šaukti:

    „Sichemo piliečiai manęs paklausykit,
   kaip norit, kad Dievas klausytųsi jūsų!
    Kadaise į būrį susitelkė medžiai
    patepti karaliaus, kuris juos valdytų.
    Jie siūlė alyvai: 'Būk tu mums karalius!'
    Tačiau jiems alyvmedis štai ką pasakė:
    'Nejaugi aš atsižadėčiau aliejaus,
    kuris ir dievams, ir žmonės reikalingas,
    ir eičiau iškilęs virš medžių siūbuoti?'
    Tad kreipėsi medžiai į figą ir siūlė:
    'Ateik, ir tave mes patepsim karalium!'
    Bet figmedis šitaip jiems pabylojo:
    'Nejaugi aš atsižadėčiau savo saldumo –
    turėčiau netekti puikių savo vaisių,
    kad eičiau iškilęs virš medžių siūbuoti?'
    Tad medžiai į vynmedį nutarė kreiptis:
    'Ateik, ir tave mes patepsim karalium!'
    Bet vynmedis jiems panašiai atsisakė:
    'Ar atsižadėti galiu savo vyno,
    kuris ir dievams, ir žmonėms teikia džiaugsmą,
    kad eičiau iškilęs virš medžių siūbuoti?'
    Tada visi medžiai paprašė erškėtį:
    'Ateik, ir tave mes patepsim karalium!'
    Erškėtis va šitaip atsiliepė medžiams:
    'Ar jūs iš tiesų mane norit patepti
   ir savo karalium mane padaryti?
    Tai eikit ilsėtis į mano paunksnę!
    Bet jeigu nenorit, – ugnis iš erškėčio
    pakilus Libano kedrus tesuryja!'

Atliepiamoji psalmė (Ps 20, 2–3. 4–5. 6–7)

P. Viešpatie, džiaugiasi valdovas tavo galybe.

Viešpatie, džiaugiasi valdovas tavo galybe,
džiūgaute džiūgauja, dėl tavo pagalbos.
Suteikei jam, ko širdis pageidavo,
neatsakei, ko maldavo jo lūpos. – P.

Jį ypatinga palaima apdovanojai,
ant galvos jam uždėjai gryno aukso vainiką.
Prašė tave, kad gyvenimą duotum, ir tu davei jam,
davei gyvenimą ilgą per amžius, per amžius. – P.

Didi jam garbė dėlei tavo pagalbos,
padarei jį garsų, didingą.
Tu jį padarei amžių palaima,
Savo veido šviesa jam pažėrei laimę. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12)

P.  Aleliuja. – Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas;
                    jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 20, 1–16)

    Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą:
    „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.
    Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
    Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'.
    Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: 'Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!' Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
    Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: 'Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą'. Bet jis vienam atsakė: 'Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!'
    Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“.