Pirmasis skaitinys (Įst 31, 1–8)

     Anapus Jordano, Moabo krašte, Mozė bylojo visam Izraeliui šitokiais žodžiais. Jisai jiems kalbėjo:
    „Dabar man jau šimtas dvidešimt metų ir aš nebestengiu žygiuoti. Ir Viešpats yra man pasakęs: 'Neperžengsi šičia Jordano!' Tad Viešpats, tavo Dievas, žengs tavo prieky, tai jis išnaikins šias tautas, ir taip tu galėsi užimti jų žemę. Jozuė bus tavo žygio vadovas, kaip Viešpats yra įsakęs. Ir Viešpats taip su tomis tautomis pasielgs, kaip jis pasielgė su amoritų karaliais Sichonu bei Ogu, kuriuos sunaikino, ir su jų šalimi. Kai Viešpats įduos jas į jūsų rankas, tada su jomis padarykite visiškai taip, kaip esu jums įsakęs. Tad būkite narsūs! O jų nebijokite ir neišsigąskite! Juk Viešpats, tavo Dievas, žygiuos su tavim ir neleis tau pražūti, tavęs nepaliks“.
    Tada, pasišaukęs Jozuę, Mozė jam viso Izraelio akyse tarė: „Narsus būk ir tvirtas! Įvesk šią tautą į kraštą, kurį jų protėviams Viešpats prisiekė jiems atiduoti. Tu jiems išdalyk jį, kaip jų tėvoniją. Pats Viešpats žygiuos tavo prieky, jis bus su tavim ir neleis tau pražūti, tavęs nepaliks. Todėl nebijok ir atgal nesitrauk!“

Atliepiamoji psalmė (Įst 32, 3–4. 7–9. 12)

P.  Viešpatie, mes – tavo žmonės,
      tavoji dalis paveldėta.

Aš Viešpaties vardo šaukiuosi.
Jūs šlovinkit mūsąjį Dievą!
Juk Viešpaties vardas – Tvirtovė!
Visi jo darbai – tobuliausi!  – P.

Atmink, kas įvyko senovėj,
ir iš praeities pasimokyk.
Pasiklausk savo tėvą, senelį,
ir jis atsakys, kas nutiko.  – P.

Tautas kai Aukščiausiasis skirstė,
Adomo vaikus kada skaidė,
tai tvirtas ribas jiems nustatė,
jas išvedė ir Izraeliui. – P.

Šią tautą jis gavo į dalį, –
Jokūbą jisai paveldėjo.
Valdovas jos buvo tik Viešpats,
o ne kažkoks kitas dievaitis. – P.

P.  Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą, –
                    sako Viešpats, –
                    ir mokykitės iš manęs, nes aš romus
                    ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 18, 1–5. 10. 12–14)

   Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė:
    „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima.
    Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.
    Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų, – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.