Pirmasis skaitinys (Iš 34, 29-35)

    Mozė lipo nuo Sinajaus kalno, Sandoros liudijimo plokštėmis nešinas. Nuo kalno lipdamas, jis nežinojo, kad švyti jo veido oda, kadangi jis buvo kalbėjęs su Viešpačiu. Aaronas ir visi izraelitai, pamatę, kad švyti jo veido oda, bijojo prie jo beprieiti. Tik Mozei juos pasišaukus, Aaronas ir visi bendrijos vyresnieji priėjo prie jo, ir Mozė su jais pakalbėjo. Paskui prisiartino visi izraelitai, ir jis jiems pranešė visa, ką Viešpats Sinajaus kalne jam buvo pasakęs.
     Pabaigęs su jais kalbėtis, Mozė šydu užsidengė veidą. Įėjęs pas Viešpatį pasikalbėti, Mozė nusidengdavo šydą, kol vėlei išeidavo. Išėjęs pranešdavo izraelitams, kas būdavo liepta. Tada izraelitai matydavo švytintį Mozės veidą. Bet Mozė paskui užsidengdavo veidą, kol vėl įeidavo kalbėtis su Viešpačiu.

Atliepiamoji psalmė (Ps 98, 5. 6. 7. 9.)

P. Didžiai šventas esi, mūsų Viešpatie Dieve.

Aukštinkit mūsų Viešpatį Dievą,
kniubkite prieš jo sosto pakojį,
nes jis yra šventas. - P.

Jo kunigai buvo Mozė ir Aaronas
ir Samuelis tarp Dievo gerbėjų;
jie šaukėsi Dievo, ir Dievas išklausė. - P.

Jiems Dievas iš debesio stulpo kalbėjo,
ir jie sergėjo, kas jo apreikšta,
laikės įstatymo duoto. - P.

Aukštinkit mūsų Viešpatį Dievą!
Pulkite kniūpsti prie jo švento sosto,
nes didžiai šventas mūs Viešpats Dievas. - P.

P. Aleliuja. – Jus aš draugais vadinu, – sako Viešpats, –
                    nes jums viską paskelbiau,
                    ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. - P. Aleliuja

Evangelija (Mt 13, 44-45)

    Jėzus kalbėjo minioms:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
     Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį".