Pirmasis skaitinys (Iš 24, 3–8)

    Atėjęs Mozė persakė tautai visus Viešpaties žodžius ir potvarkius. Tauta vieningai pareiškė: „Mes vykdysim visa, ką Viešpats įsakė“
     Tada visus Viešpaties žodžius Mozė užrašė. Pakilęs dar ankstų rytą, jis kalno papėdėje pastatė aukurą ir dvylika akmeninių šulų sulig dvylika Izraelio giminių. Po to jis pasiuntė jaunuosius Izraelio vyrus, ir jie aukojo deginamąsias atnašas ir pjovė kruvinąsias aukas – jautukus kaip bendruomenės auką Viešpačiui. Paėmęs pusę kraujo, Mozė supylė į dubenį. Kita puse kraujo apšlakstė aukurą.
     Po to jis paėmė Sandoros raštą ir balsiai perskaitė tautai. Jie atsiliepė: „Laikysimės visko, ką Viešpats įsakė, ir būsim jam klusnūs!“ Paėmęs kraujo, Mozė pašlakstė juo tautą, sakydamas: „Tai kraujas Sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats visų šių sąlygų pagrindu“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 1–2. 5–6. 14–15)

P. Padėkos auką Dievui aukoki.

Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja,
nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę.
Spindi nuo Siono kalno Dievo gražybė. – P.

„Surinkite šičion visus mano šventuosius,
kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
pats Dievas pradeda teismą! – P.

„Padėkos auką Dievui aukoki,
Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
Tada manęs šauktis galėsi nelaimėj,
tave aš vaduosiu, o tu man garbę darysi“. – P.

P. Aleliuja. – Su romumu priimkite žodį,
                    kuris gali išgelbėti jūsų sielas. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 24–30)

     Jėzus pateikė miniai kitą palyginimą:
     „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
     Kai želmuo paūgėjo ir išplaukė, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime'.
     Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“.