Pirmasis skaitinys (Iš 20, 1–17)

    Viešpats kalbėjo visus šiuos žodžius:
    „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedė iš Egipto šalies, iš vergijos namų.
    Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
    Nedirbk sau statulos ar paveikslo to, kas yra viršuj danguje, apačioje žemėje ar vandeny po žeme. Prieš juos nesilenk, jų negarbink. Mat aš, tavo Viešpats Dievas,– pavydintis Dievas: tiems, kurie priešiški man, aš esu Dievas, kuris išieško tėvų skolos iš vaikų iki trečiosios ir ketvirtosios kartos, o tiems, kurie myli mane ir laikosi mano įsakymų, aš esu Dievas, kuris tūkstančiams rodo malonę.
    Nepiktnaudžiauk savo Viešpaties Dievo vardu, nes Viešpats nepaliks nenubaudęs, kas jo vardu piktnaudžiauja.
    Atmink šventadienį švęsti. Šešias dienas gali triūsti ir dirbti visus savo darbus. Tačiau septintoji diena yra tavo Viešpačiui Dievui pašvęstoji. Joje nevalia tau dirbti nė kokio darbo,– nei tau pačiam, nei tavo sūnui, nei tavo dukrai, nei tavo tarnui, nei tavo tarnaitei, nei tavo galvijui, nei tavo kieme apsistojusiam ateiviui. Juk Viešpats per šešias dienas padarė dangų ir žemę, ir jūrą, ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl ją palaimino Viešpats ir šventą paskelbė.
    Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum krašte, kurį tavo Viešpats Dievas tau atiduoda.
    Nežudyk.
    Nesvetimauk.
    Nevok.
    Neliudyk neteisiai prieš savo artimą.
    Negeisk savo artimo namų. Negeisk savo artimo žmonos, nei tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo,– nieko, kas yra tavo artimo“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P.  Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. – P.

Įsakymai Viešpaties tiesūs,
džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. – P.

Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri, visi aliai vieno teisingi. – P.

Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų, tą korio skystį. – P.

P.  Aleliuja. – Palaiminti, kurie Dievo žodį išsaugo geroje širdyje
                      ir duoda vaisių kantrumu. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 18–23)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi kalbant apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio.
    Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus.    Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis lengvai atpuola.
    Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.
    Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.