Pirmasis skaitinys (Iš 3, 1–6. 9–12)

    Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midiano kunigo, avis ir ožkas. Kartą jisai nusivarė gyvulius per tyrus ir atsidūrė prie Dievo kalno Horebo. Tenai pasirodė jam Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš erškėtyno. Pažvelgęs jis matė: erškėtis štai dega, tačiau nesudega.
    Tad Mozė sau tarė: „Reikia prieiti ir pasižiūrėti to keisto reiškinio,– kodėl gi erškėtis nesudega?“ Pamatęs, kad Mozė eina arčiau pažiūrėti, jam Dievas sušuko iš erškėtyno: „Moze, Moze!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia!“ Viešpats kalbėjo: „Arčiau nebeeik! Nusiauk savo kurpes, nes toji vieta, kur tu stovi, šventa yra žemė!“
    Ir tęsė: „Esu tavo tėvo Dievas – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“. Tada prisidengė Mozė veidą; mat jis pabijojo žiūrėti į Dievą. O Viešpats bylojo: „Mane štai pasiekė izraelitų dejonės, taip pat pamačiau, kaip egiptiečiai juos engia. Tad eik! Tave aš noriu pasiųsti pas faraoną. Išvesk mano tautą, izraelitus, iš Egipto!“
    Bet Mozė paklausė Dievą: „Kas gi aš toks, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau izraelitus iš Egipto?“ O Dievas atsakė: „Su tavimi būsiu aš. Ir ženklas, kad aš tave siunčiu, bus toks: kai būsi išvedęs tautą iš Egipto, jūs garbinsite Dievą šitame kalne“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1–4. 6–7)

P.  Viešpats – švelnus, maloningas.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

Viešpats pasaulyje vykdo teisybę,
gina visus prispaustuosius.
Savo sumanymus jis Mozei apreiškė,
jo darbus didžius Izraelis regėjo. – P.

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                       kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 11, 25–27)

    Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
    Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“.