Pirmasis skaitinys (Pr 46, 1–7. 28–30)

    Pasiėmęs visą savo turtą, Izraelis iškeliavo. Atvykęs į Beeršebą, jis paaukojo savo tėvo Izaoko Dievui pjautinę auką. Nakties regėjime Izraeliui prabilo Dievas: „Jokūbai, Jokūbai!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia!“ Dievas bylojo: „Aš esu Dievas, tavo tėvo Dievas. Nebijok į Egiptą keliauti; tenai aš tave didžia tauta padarysiu. Aš pats su tavim nukeliausiu Egiptan, taip pat aš tave iš tenai ir išvesiu. Akis tau užspaus Juozapas“.
    Jokūbas išvyko iš Beeršebos, Izraelio sūnūs įsodino tėvą Jokūbą, savo vaikus ir žmonas į vežimus, kuriuos faraonas buvo pasiuntęs jo pargabenti. Pasiėmę savąsias kaimenes bei kitą Kenaane įsigytą turtą, Egiptan kraustėsi Jokūbas ir jo palikuonys. Visus savo sūnus ir sūnaičius, dukras ir dukraites – visus palikuonis gabeno jisai į Egiptą.
    Laiku pas Juozapą išsiuntė Judą pranešti, kad tas Gošene pasitiktų jį priešais. Jiems atvykus į Gošeno sritį, Juozapas liepė pakinkyti vežimą ir išvažiavo į Gošeną pasitikti tėvo Izraelio. Tam pasirodžius, jis puolė tėvui ant kaklo ir apsikabinęs ilgokai verkė. Paskui Izraelis Juozapui tarė: „Dabar aš mielai galiu mirti, nes pamačiau tavo veidą ir sužinojau, kad tu tebegyvas“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 36, 3–4. 18–19. 27–28. 39–40)

P.  Viešpats išgelbi teisiuosius.

Viešpačiu kliaukis, gera daryki,
tai gyvensi pažadėtoje žemėj, turėsi ramybę.
Džiaukis, kad garbini Viešpatį.
Jis tau suteiks, ko širdis tavo trokšta. – P.

Viešpačiui rūpi teisiųjų likimas,
jie amžiais valdys gautąjį turtą.
Kai nelaimių metai užeis,
nebus jiems sarmatos. – P.

Traukis nuo pikta, kas gera, daryki,
tai gyvenęs gyvensi.
Viešpats brangina teisybę,
savo bičiulių apleisti nenori. – P.

Viešpats išgelbi teisiuosius
ir saugo juos priespaudos metais.
Viešpats juos gelbi, vaduoja,
laisvina juos iš bedievių,
kai jie prieglobsčio ieško. – P.

P.  Aleliuja. – Kai ateis Tiesos Dvasia, ji jus ves į tiesos pilnatvę
                       ir viską primins, ką esu jums pasakęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 10, 16–23)

    Jėzus kalbėjo apaštalams:
    „Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.
    Sergėkitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis.
    Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.
    Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus“.