Pirmasis skaitinys (Pr 44, 18–21. 23–29; 45, 1–5)

    Priėjęs prie Juozapo, Judas prabilo: „Atsiprašau, mano valdove, tavo tarnas norėtų tarti savo valdovui žodį. Nepyk ant savo tarno! Juk tu faraonui lygus! Taigi valdovas klausei savo tarnus: 'Ar dar tebeturite tėvą ar brolį?' Ir mes atsakėme savo valdovui: 'Dar tebeturime seną tėvą ir jaunesnįjį brolį. Šito brolis jau miręs, taigi savo motinai liko jis vienas. Todėl jis tėvo mylimasis!' O tu įsakei savo tarnams: 'Atveskite jį pas mane! Aš noriu jį savo akimis pamatyti! Jeigu jūsų jauniausiasis brolis neatvyks su jumis, tai jūs daugiau negalėsite man į akis pasirodyti!'
    Sugrįžę pas savo tarną, mano tėvą, mes perdavėme jam valdovo žodžius. Kai mūsų tėvas vėliau pasakė: 'Keliaukite darkart grūdų nusipirkti!', atsakėme: 'Mes gi negalime tenai keliauti. Tik jei su mumis bus jauniausiasis brolis, tada mes keliausime. Juk mes negalime į akis pasirodyti tam vyrui, jei su mumis nebus jauniausiojo brolio'. Į tai tavo tarnas, mano tėvas, atsakė: 'Jūs žinote, kad mano žmona tik du man pagimdė sūnus. Vienas mane jau paliko. Turiu patikėti, kad jis žvėrių sudraskytas: ir po šiai dienai nebesu jo matęs. Tad jeigu jūs dar ir šitą atimsite ir jam atsitiks nelaimė, tai jūs mane, ir taip jau pražilusį, iš sielvarto nuvarysite mirties viešpatijon'“.
    Ir Juozapas, pasijutęs daugiau nebegalėsiąs valdytis visų susirinkusiųjų akivaizdoje, sušuko: „Prašom visus išeiti!“ Todėl pašaliečių nebuvo, kai Juozapas leidosi savo broliams atpažinti. Jis taip garsiai verkė, jog egiptiečiai išgirdo, ir žinia apie tai pasiekė faraono rūmus.
    Juozapas broliams pasakė: „Aš esu Juozapas! Ar mano tėvas dar gyvas?“ Bet broliai neįstengė jam atsakyti – taip jie apstulbo, jį atpažinę. Tada Juozapas broliams prabilo: „Prieikite arčiau prie manęs!“ Jiems priėjus, jis tarė: „Aš esu Juozapas, jūsų gi brolis, kurį pardavėte į Egiptą. Bet jūs daugiau nesigraužkite ir nepriekaištaukite sau dėl to, kad pardavėte mane į šį kraštą. Mat Dievas siuntė mane čionai, kad išsaugotų jūsų gyvybę“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 16–21)

P.  Atsiminkite nuostabius Viešpaties darbus.

Jis anai žemei badą užleido,
duonos išteklius sunaikino.
Siuntė tada tokį vyrą –
Juozapą, vergijon parduotą. – P.

Ir buvo jam kojos apkaltos,
grandis užkarta jam ant kaklo,
kol pranašystė, jo pasakyta, įvyko,
kol išteisino jį Viešpaties žodis. – P.

Liepė paleist jį karalius,
valdovas tautų jį liepė išlaisvint.
Ūkvaizdžiu savo namų jį padarė,
prievaizdu visų savo turtų. – P.

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė.
                      Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 10, 7–15)

    Jėzus kalbėjo apaštalams:
    „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, nuvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšuose; nei kelionmaišio, nei dviejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.
    Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite patikimą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite. Įeidami į namus, pasveikinkite juos. Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti – jūsų ramybė tesugrįžta jums.
    Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžio neklausytų, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų. Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui“.