Pirmasis skaitinys (Pr 41, 55–57; 42, 5–7a. 17–24a)

    Visam Egipto kraštui pradėjus badauti, tauta ėmė šauktis faraono, prašydama duonos. Tada faraonas pasakė egiptiečiams: „Eikite pas Juozapą! Darykite tai, ką jis jums palieps!“ Kai badas apėmė visą kraštą, Juozapas liepė atidaryti visus javų sandėlius ir pardavinėti egiptiečiams grūdus. Bet badas vis labiau spaudė Egiptą. Taipogi ir visas pasaulis keliavo Egiptan grūdų pas Juozapą pirktis. Mat bado nelaimė paplito po visą žemę.
    Tarp tų, kurie traukė Egiptan, atvyko ir Izraelio sūnūs grūdų nusipirkti; mat ir Kenaaną badas prispaudė. Juozapas buvo krašto valdytojas ir būtent jisai to krašto žmonėms pardavinėjo grūdus. Atvykę Juozapo broliai nusilenkė jam ligi žemės. Pamatęs brolius, Juozapas juosius pažino, bet dėjosi svetimas esąs ir, šiurkščiai aprėkęs, paklausė: „Iš kur jūs?“ Jis paliepė juos tris dienas palaikyti kalėjime.
    Trečiąją dieną Juozapas jiems pareiškė: „Jei norite likti gyvi – mat aš žmogus dievobaimingas,– turite padaryti štai ką: Jeigu jūs iš tiesų dori žmonės, tai vienas iš jūsų, brolių, tegu pasilieka kalėjime. Kiti sau keliaukite ir nusipirkę parsigabenkite grūdų savo badaujančioms šeimynoms. Tačiau jūs turite man pristatyti savo jauniausiąjį brolį. Tada jūsų žodžiai pasirodys esą teisingi, ir jums nereiks mirti“.
    Šie taip ir padarė. Paskui tarp savęs kalbėjo: „Iš tikro mes nusikaltome savo broliui. Juk matėme, kaip nuogąstavo dėl savo gyvybės, kai jis mus maldavo, o mes jo nepaisėme. Todėl ir ištinka mus šita nelaimė“. Rubenas jiems priekaištavo: „Argi aš jums nesakiau; 'Nenusidėkite jauniui!' Bet jūs nenorėjot klausyti. Dabar už jo kraują ir teks atsakyti“.
    Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą; mat jis tekalbėjo su jais per vertėją. Jisai nusisuko nuo jų ir pravirko.

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 2–3. 10–11. 18–19)

P.  Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim.

Kankliais Viešpatį skelbkit,
jam dešimtstyge skambinkit arfa.
Giedokite giesmę jam naują,
iškilmingai ir skambiai giedokit. – P.

Viešpats suardo kėslus pagonių,
užmačias jųjų niekais paverčia.
Viešpaties nuosprendžiai tveria per amžius,
iš kartų į kartas eina jo mintys. – P.

Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. – P.

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė.
                      Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 10, 1–7)

    Pasišaukęs dvyliką mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų įvairias ligas bei negales.
    Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, pavadintas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas; Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas; Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris paskui išdavė jį.
    Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė“.