Pirmasis skaitinys (Pr 16, 1–12. 15–16)

    Abraomo žmona Sarajė nepagimdė jam nė vieno vaiko. Bet ji turėjo egiptietę tarnaitę, vardu Hagarą. Kartą Sarajė ir sako Abraomui: „Štai man Viešpats nedavė vaikų. Pabūk tad su mano tarnaite! Galbūt aš per ją patapsiu vaikuota“. Abraomas paklausė Sarajės pasiūlymo. Taigi Abraomas žmona Sarajė, jau dešimt metų Abraomui išgyvenus Kenaane, paėmė savo egiptietę tarnaitę Hagarą ir davė ją savo vyrui Abraomui pabūti jam žmoną. Tasai suėjo su Hagara, ir ši pradėjo. Bet ji, pasijutusi nėščia, ji pradėjo niekinti savo šeimininkę.
   Sarajė ir sako Abraomui: „Man daroma skriauda ant tavęs sugrįžta. Aš tau daviau savo tarnaitę. Dabar, kai ji pasijuto nėščia, aš tapau niekas jos akyse. Tebūna Viešpats tavo ir mano teisėjas.“ Abraomas Sarajai atsakė: „Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Daryk su ja, kaip patinka“. Tuomet Sarajė pradėjo žiauriai elgtis su ja (Hagara), taip, kad toji nuo jos pabėgo.
    Viešpaties angelas atrado ją dykumoje prie versmės, prie šaltinio kelyje į Šūrą. Užkalbino: „Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur tu eini ir kur gi tu keliauji?" Toji atsakė: „ Aš bėgu nuo savo šeimininkės Sarajės“. Tada Viešpaties angelas tarė: „Grįžk atgal pas savo šeimininkę ir pasiduok į jos valdžią.“ Ir Viešpaties angelas dar jai pasakė: „Aš tavo palikuonis padarysiu tokius gausingus, jog jų nebus galima nė suskaityti.“ Jai Viešpaties angelas kalbėjo toliau: "Štai tu pradėjai ir pagimdysi sūnų; jį pavadink Ismaeliu (tai reiškia: „Dievas girdi“), nes Viešpats išgirdo tavo nelaimę. Jis bus klajoklis kaip laukinis asilas. Jo ranka prieš visus, visų rankos prieš jį! Jisai įsikurs visų savo brolių akivaizdoje“.
    Hagara pagimdė Abraomui sūnų, ir Abraomas Hagaros pagimdytą jam sūnų, pavadino Ismaeliu. Abraomas turėjo aštuoniasdešimt šešerius metus, kai Hagara jam pagimdė Ismaelį.

Atliepiamoji psalmė (Ps 105, 1–5)

P. Dėkokite Viešpačiu, nes jisai geras.

Dėkokite Viešpačiu, nes jisai geras,
jis maloningas per amžius.
Kas išskaičiuos didžius Viešpaties darbus
kas jį pajėgs kaip dera pašlovint? – P.

Laimė tam žmogui, kuris jo įsakymus vykdo,
nuolat elgias teisingai.
Viešpatie, atsiminki mane, mylėdamas tautą.  – P.

Lankyk mane savo pagalba.
Trokštu regėt išrinktuosius laimingus,
džiūgauti su tavo liaudim,
didžiuotis su paderme tavo. – P.

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, –
                    sako Viešpats, –
                    ir mano Tėvas jį mylės;
                    mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 7, 21–29)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    "Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!' Tuomet jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!'
    Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
    Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus".
    Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.