XII eilinė savaitė
Trečiadienis

Pirmasis skaitinys (Pr 15, 1–12. 17–18)

    Per vieną regėjimą pasigirdo Abraomui Viešpaties žodis: "Tu nesibaimink, Abraomai! Aš – tavo skydas; tavasis atlygis bus labai didis".
    Abraomas atsiliepė: "Viešpatie, ak, mano Viešpatie, ką gi galėtum man duoti, jeigu aš mirsiu bevaikis…" Abraomas pridūrė:   "Juk man tu nedavei nė vieno palikuonies; dabar mano įpėdiniu taps mano vergas".
    Ir jam pasigirdo Viešpaties žodis: "Ne, ne jis bus tavo paveldėtojas, o tas, kuris kils iš tavojo kūno, bus tavo paveldėtojas".   Ir jį išsivedęs į lauką, jis tęsė: "Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jeigu įstengsi jas suskaityti". Paskui pasakė: "Tokie gausingi bus tavo palikuonys". Abraomas tikėjo Viešpačiu, ir šis tai įskaitė jam į teisumą.
    Jisai jam kalbėjo: "Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos Ūro, kad tavo nuosavybėn atiduočiau šį kraštą".
    Abraomas paklausė: "Viešpatie, ak, mano Viešpatie, iš ko aš pažinsiu, kad gaunu jį nuosavybėn?"
    Tada jam Viešpats įsakė: "Atvesk man trimetę karvę, trimetę ožką ir trimetį aviną, vieną purplelį ir jauną balandį!"
    Abraomas jam atvedė visus tuos gyvulius, perkirto juos pusiau ir puses sudėliojo vieną prieš kitą; paukščių tačiau nekapojo.   Tada užpuolė skerdieną paukščiai plėšrūnai; bet juos Abraomas nuvaikė.
    Leidžiantis saulei, Abraomui užėjo miego alpimas; jį apėmė didelė baimė.
    Saulei nusileidus ir gūdžiai sutemus, tarp mėsos gabalų praėjo kažkas, tartum rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas. Tą dieną Viešpats sudarė su Abraomu sandorą, tardamas: "Aš tavo palikuonims atiduodu šį kraštą nuo Egipto upės iki didžiosios upės – Eufrato".

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 1–4. 6–9)

P.  Amžiais atmena Viešpats sandorą savo.

Iškilmingiausiai Viešpatį garbinkit,
sveikinkit jo šventąjį vardą,
skelbkit tautoms didingus jo darbus.
Jūs jam giedokit ir grokit,
garsinkit jo stebuklingą veikimą. – P.

Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis.
Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis.
Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę,
jo veidą išvysti vis trokškit. – P.

Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija,
jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai!
Dievas mums yra patsai Viešpats,
visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. – P.

Amžiais jis atmena sandorą savo,
pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms;
sutartį, su Abraomu sudarytą,
priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 4–5)

P.  Aleliuja. – Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu,– sako Viešpats. –
                       Kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 7, 15–20)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    "Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų.
    Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių".