Pirmasis skaitinys (2 Kor 12, 1–10)

    Broliai!
    Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), aš eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų. Aš pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų,– ar kūne, ar šalia kūno – nežinau, Dievas žino,– buvo pagautas ir iškeltas iki trečiojo dangaus. Ir aš žinau, kad šitas žmogus,– ar kūne, ar šalia kūno – nežinau, Dievas žino,– buvo paimtas į rojų ir girdėjo slaptingus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.
    Štai tokiu žmogumi pasigirsiu, o savimi nesigirsiu, nebent savo negalėmis. Jei panorėčiau girtis, nebūčiau neprotingas, nes kalbėčiau tiesą. Bet aš susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau, negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi, taip pat dėl nepaprastų apreiškimų.
    Taigi, kad aš neišpuikčiau, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. Dėl šios priežasties aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. Bet  Viešpats man atsakė: "Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume".
    Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. Džiaugiuosi tad silpnumais, paniekinimais, nemalonumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 8–13)

P.  Patyrinėkit, ir pamatysit, koksai Viešpats geras.

Viešpaties angelas pylimu apjuosia
dievobaimingus žmones,
juos iš nelaimės vaduoja.
Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras,
laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. – P.

Viešpatį gerbkite jūs, jo išrinktieji.
Tiems, kur jo bijo, nieko nestinga.
Išdidę galiūnai skurdeivomis tampa, badauja,
o tiems, kurie Viešpaties ieško, nieko netrūksta. – P.

Ateikit, vaikeliai, manęs paklausykit:
pamokysiu Viešpaties baimės.
Kur toks žmogus, kuris gyventi netrokštų,
nenorėtų būti laimingas? – P.

P.  Aleliuja. – Jėzus Kristus, būdamas turtingas, tapo vargdieniu,
                       kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 6, 24–34)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    "Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.
    Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
    O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį prailginti sau gyvenimą?
    Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu? Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet aš sakau jums: nė pats Saliamonas visoje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
    Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: 'Ką valgysime?', arba: 'Ką gersime?', arba: 'Kuo vilkėsime?' Visų tų dalykų labai vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta.
    Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų".