Pirmasis skaitinys (Tob 12, 1-15. 20)

    Tobitas pasišaukė sūnų Tobiją ir tarė: „Sūnau, neužmiršk atsilyginti vyrui, kuris su tavimi keliavo. Reikėtų šiek tiek ir daugiau jam pridėti“.
    Tobijas atsakė: „Tėve, kiek aš turėčiau jam duoti už jo tarnystę? Nebūtų man gaila, jei atiduočiau jam pusę to, ką esu parsinešęs. Jisai mane parvedė sveiką ir tvirtą, padėjo nelaimėje mano žmonai, man pinigus nešė, taipogi tave išgydė. Ką gi už tai aš galėčiau jam duoti?“
    Senis pritarė: „Teisingai jis užsitarnavo pusę to, ką pargabeno“. Tobijas pasišaukė savo bendrakeleivį ir tarė: „Pusę viso to, ką parnešei, imk kaip atlyginimą už savo tarnystę ir keliauk ramybėje!“
    Rafaelis abu juos nusivedė į šalį ir tarė: „Šlovinkite Dievą ir visų gyvųjų akivaizdoje dėkokite jam už tai, ką jis jums padarė! Garbinkite ir šlovinkite jo vardą! Skelbkite visiems žmonėms Dievo darbus, kaip dera, ir nedelskite jam dėkoti! Karaliaus paslaptį pridera saugoti, o Dievo darbus garbinga atskleisti, juos skelbti. Darykite gera, ir jūsų neištiks nelaimė. Geriau malda su pasninku ir išmalda su teisingumu negu turtai su neteisybe. Geriau yra išmaldą duoti kaip auksą kaupti. Juk išmalda gelbi iš mirties, vaduoja iš nuodėmių. Kurie išmaldą duoda,- ilgai gyvena. O kurie nuodėmiauja, kurie pikta daro,- yra savo gyvenimo priešai.
    Aš pasakysiu jums visą teisybę ir nieko nuo jūsų neslėpsiu! Juk sakiau, kad dera karaliaus paslaptį saugoti, o Dievo darbus garbinga atskleisti. Taigi žinokite: kai judu su Sara meldėtės, aš jūsų prašymą nunešiau Viešpaties Didybės akivaizdon ir ten jį perskaičiau. Taip pat, kai laidojai mirusius,- kai tu nedelsei keltis ir palikti valgymą, kad eitum laidoti mirusių, aš buvau siųstas bandyti tavo tikėjimo. Dabar mane Dievas siuntė tau ir tavo marčiai Sarai padėti. Esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kurie visada pasirengę Viešpaties Didybės akivaizdon stoti.
    Dabar jūs žemėje garbinkite Dievą. O aš grįžtu pas tą, kuris mane siuntė. Visa, kas įvyko, surašykite į knygą“.   

Atliepiamoji psalmė (Tob 13, 2. 6-8)

P.  Viešpačiui Dievui - šlovė per amžius!

Viešpats nubaudžia ir pasigaili,
pasiunčia į mirtį ir vėl gyvybę grąžina.
Nė vienas negali pasprukt iš jo rankų. - P.

Matydami, ką jis dėl jūsų padarė,
šlovinkit jį visa burna.
Teisingajam Dievui dėkokit,
aukštinkit amžių Karalių! - P.

Tremties šalyje aš skelbsiu Viešpaties šlovę,
nedorėlių tautai garsinsiu jo galią, didybę. - P.

Jūs, nusidėjėliai, atsiverskit,
darykite, kas jo akyse teisinga.
Galbūt jisai jums bus maloningas,
gal jums parodys gailestingumą. - P.

P.  Aleliuja. - Palaiminti dvasingieji vargdieniai:
                       jų yra dangaus karalystė. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 12, 38-44)

    Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmąsias kėdes sinagogose ir pirmąsias vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“.
    Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.
    Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į atnašų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.