Pirmasis skaitinys (Tob 3, 1-13. 16-17a)

    Tobitas iš širdgėlos ėmė dejuoti ir verkti; jis šitokią raudą pragydo:
    „Viešpatie, tu gi teisingas! Teisingi visi tavieji darbai, ir tavo keliai - gailestingi ir teisūs. Esi tu pasaulio Teisėjas!
    Viešpatie, prisimink mane ir pažvelk į mane! Nebausk manęs pagal mano ir mano gimdytojų nuodėmes bei nusižengimus.
    Mes esame tau nusidėję ir peržengę tavo įsakymus. Todėl mus atidavei plėšimui, nelaisvei ir mirčiai, todėl mus apkalba, pašiepia ir mums priekaištauja visos tos tautos, tarp kurių mus esi išblaškęs.
    Teisingi tavo sprendimai, ir juos tu gali man taikyti dėl mano ir mano gimdytojų nuodėmių, nes mes nesilaikėme tavo įsakymų, nebuvome tiesūs tavo akivaizdoj.
    Tad elkis taip su manim, kaip patinka! Paliepk atimti man dvasią, kad mirčiau ir dulkėmis virsčiau! Geriau man numirti, negu gyventi klausantis piktų patyčių ir slegiamam didelio sielvarto.
    Viešpatie, laukiu, kada išvaduosi iš šitos negandos. Leisk man keliauti į amžinybę! Viešpatie, nenugręžk nuo manęs savo veido! Geriau juk numirti, nekaip gyventi taip sunkiai vargstant. Aš pavargau beklausydamas patyčių“.
    Tą pačią dieną Medų Ekbatanoje Raguelio duktė Sara taipogi buvo pašiepta savo tėvo tarnaitės. Ji buvo ištekinta už septyneto vyrų. Tačiau piktasis demonas Asmodiejus visus juos nužudė prieš jiems pradedant su ja vedybinius santykius. Tarnaitė jai ir išdrožė: „Pati tu žudai savo vyrus. Septynis turėjai ir nė su vienunebuvai laiminga. Ką tu mums tauški? Jeigu jie mirė, keliauk gi su jais! Mes amžiais nenorime matyti iš tavęs sūnaus ar dukters!“
    Tai išgirdusi, labai nusiminė, pradėjo verkti ir nuėjo į tėvo kambarį kartis. Bet paskui pagalvojo: „Ar mano tėvą turėtų vainoti? Juk jam priekaištautų: 'Turėjai tik vieną mylimą dukrą, ir toji, nelaimei, pasikorė!' Aš nesukelsiu tėvui širdgėlos, kuri jo amžiuje jį nuvarytų mirties karalijon. Verčiau nesikarsiu, o melsiu Viešpatį leisti man mirti, kad savo gyvenime daugiau negirdėčiau patyčių!“ Paskui prie lango, išskėtusi rankas, ji meldėsi:
    „Šlovė tau, gailestingasis Dieve! Per amžius šlovė tavo vardui! Te visi kūriniai tave šlovina amžiais!
    Viešpatie, štai aš keliu savo veidą, kreipiu į tave savąsias akis. Liepk pašaukti mane iš šios žemės, kad man nebereiktų klausytis patyčių!“
    Ir jųdviejų maldos šį kartą buvo išklausytos Dievo didybės akivaizdoj. Buvo siųstas Rafaelis abiem jiem padėti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 2-9)

P.  Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla.

Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti,
kad priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis.
Juk niekas šlovės nepraranda, kad tavim vilias,
bet gėda visiems, kurie tave negarbingai palieka. - P.

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink,-
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas. - P.

Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
Atmink mane dėlei savo gerumo,
nepamirški savo malonės! - P.

Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius. - P.

P.  Aleliuja. - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas,- sako Viešpats. -
                       Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 12, 18-27)

    Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: 'Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegu veda našlę ir pažadina jam palikuonių'.
    Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“
    Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės? Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. O kad mirusieji keliasi,- ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą,- kaip Mozei Dievas yra pasakęs: 'Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas, Jokūbo Dievas'?! Jis gi ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate“.