Pirmasis skaitinys (Sir 51, 12–20)

Tave, mano Viešpatie, šlovinti trokštu,
giedodamas aukštinsiu tavąjį vardą.
Kai jaunas buvau, nekeliavęs dar niekur,
viešai išminties maldoje aš ieškojau.
Prie vartų šventyklos išmokau ją vertint,
todėl iki galo jos siekt pasiryžau.
Nelyginant kekė pradėjusi sirpti,
ji džiugino mano pražydusią širdį. -
Visad mano kojos tiesiu keliu žengė,
ėjau jos pėdom nuo pat savo jaunystės.
Nors man ir trumpai jos teteko klausytis,
bet daug supratau aš ir daug ko išmokau.
Jos padedamas aš žengiau vis į priekį. -
Tad šlovinsiu tą, kurs man išmintį davė.
Aš uoliai svarsčiau, kaip išmokt jos galėčiau,
to gėrio siekimas nebuvo apviltas.
Visa širdimi aš dėl josios kovojau,
laikytis Įstatymo stengiausi stropiai.
Aš kėliau į dangų rankas ilgesingai,
verkiau iš troškimo daugiau sužinoti.
Kreipiau savo sielą į išmintį šventą
ir ją suradau tokią skaisčią ir tyrą.
Į ją nuo pradžios aš lenkiau savo širdį,
tikiuos - ir manęs niekada neapleis ji.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P.  Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. - P.

Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. - P.

Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. - P.

Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų, tą korio skystį. - P.

P.  Aleliuja. - Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai.
                       Per Kristų dėkokite Dievui Tėvui. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 11, 27–33)

    Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas tau davė galią tai daryti?“
    Jėzus jiems atsakė: „Aš taipogi noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums atsakysiu, kokia galia tai darau. Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
    Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime - iš dangaus, tai jis mus klaus: 'Kodėl tada juo netikėjote?' Pasakytume - iš žmonių…“     Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“.
    Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.