Pirmasis skaitinys (Sir 36, 1–2. 4–6. 10–17)

Išgelbėk mus, Dieve, visatos Valdove!
Tegul visos tautos tavęs ims bijotis,
tegul jos supranta, kaip mes jau supratom:
nėra kito Dievo, tiktai Viešpats vienas.
Tu vėlei parodyk ženklų ir stebuklų.
Surinki Jokūbo gentis ir paskirstyk
senovės dienom paveldėtąjį turtą!
Tu pasigailėki tautos savo vardo –
pirmagimio savo sūnaus Izraelio.
Ir pasigailėk savo šventojo miesto
Jeruzalės – vietos, kur tavo buveinė!
Te Siono kalne garbė tavo spindi,
ir tavo šventykloj šlovė tavo skamba!
Parodyk, kad mes tau pirmadarai esam,
įvykdyk, kas tavo vardu pranašauta.
Atlyginki tiesiems, kurie tavim vilias,
idant pranašai pasirodytų teisūs.
Tu savo tarnus pagal tai išklausyki,
kaip Aaronas laimino tavąją tautą.
Lig pakraščio žemės visi tesupranta,
kad tu esi Viešpats ir amžinas Dievas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P.  Gelbėk mus, Dieve, visatos Valdove!

Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
skubėk gailestingai mūsų prikelti,
nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
garbė bus tavo vardui!
Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

Belaisvių raudos tave tepasiekia,
ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti. – P.

O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
tau amžiais dėkosim,
kartų kartomis teiksim tau šlovę. –P.

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                       ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 10, 32–45)

    Jėzui ir mokiniams bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus vis ėjo priekyje, taip kad mokiniai stebėjosi, o einantys iš paskos nerimavo.   Vėl susišaukęs Dvylika, ėmė jiems sakyti, kas jo laukia:
    „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie nuteis jį mirti ir perduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“.
    Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“.
    Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“
    Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“
    Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“
    Jie sako: „Galime“.
    Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs taipogi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje,– tai bus tiems, kuriems paskirta“.
    Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono. Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Ne taip bus su jumis! Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“.