Pirmasis skaitinys (Sir 35, 1–12)

Kas laikos Įstatymo, – daug atnašauja,
kas vykdo įsakymus, – degina auką.
Juk meilės darbai – tai atnašos valgių,
o išmalda padėkos auką atstoja.
Kas pameta pikta, tas Viešpačiui mielas,
kas pameta skriaudą, tas atgailą daro.
Nedrįsk tuščiomis pasirodyti Dievui,
nes taip patvarkyta, kad reikia aukoti.
Teisuolio gi atnašos aukurą puošia,
jų kvapas pasiekia Aukščiausiojo sostą.
Teisuolio auka maloni yra Dievui,
jo dovanas Viešpats gerai įsidėmi.
Tad dosniai aukodamas Viešpatį garbink,
tegul tavo rankos nebūna šykštuolės.
Daryk gerus darbus giedrai nusiteikęs,
linksmai, su džiaugsmu atiduok dešimtinę.
Kaip Dievas tau duoda, ir tu jam taip duoki –
pagal savo išgales dosniai ir noriai.
Juk Viešpats – mėgėjas atlyginti gausiai,
jis viską grąžins tau net septyneriopai.
Neduoki jam kyšio, nes jis nepriims jo,
nedėki vilčių į aukas neteisėtas.
Prigrobtos gėrybės – netinkamos aukai,
nes Viešpats – Teisėjas bešalis, teisingas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 5–8. 14. 23)

P.  Kas tiesiai žygiuoja, tam Dievas parodys išganymą.

„Surinkite šičion visus mano šventuosius,
kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
pats Dievas pradeda teismą! – P.

„Pasiklausyk, mano tauta, aš tau kalbėsiu,
barsiu tave, Izraeli:
juk Dievas tau – tai aš, tikrasai Dievas.
Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P.

Padėkos auką Dievui aukoki,
Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
Kas šlovinimo auką aukoja,
tas mano gerbėjas.
Kas tiesiai žygiuoja,
tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                       kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 10, 28–31)

    Petras ėmė Jėzui sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“.
    Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo.
    Vis dėlto daug pirmųjų bus paskutiniai ir daug paskutinių – pirmieji“.