VII eilinė savaitė
Šeštadienis

Pirmasis skaitinys (Sir 17, 1–4. 6–15)

Iš žemės gi Viešpats štai žmogų sukūrė
ir vėlei į žemę jam liepia sugrįžti.
Dienų suskaitytų jiems laiką nurodė
ir visa, kas žemėj, jiems davė valdyti.
Jiems suteikė jėgą, panašią į savo –
į savo paveikslą juos Dievas sutvėrė.
Jų baimę jis įkvėpė visai gyvijai,
kad jie viešpatautų žvėrijai ir paukščiams.
Padarė jiems burną, liežuvį, akis ir ausis;
dovanojo jiems širdį ir protą.
Gudrumo ir įžvalgos jis juos išmokė
ir davė suprasti, kas gera ir pikta.
Savųjų darbų didingumą parodė,
kad Viešpaties baimė apimtų jų širdį,
kad jo stebuklus nepaliautų garsinę
ir šventąjį vardą jo šlovintų amžiais.
Jis išmintį šventą jiems padovanojo,
gyvenimo nuostatus aiškius jiems davė.
Su jais gi sudarė jis sandorą amžiams
ir savo įstatymus jiems pagarsino.
Jų akys regėjo didingą jo šlovę,
jų ausys girdėjo galingą jo balsą.
Jisai jiems kalbėjo: „Jūs venkite pikto“.
Nustatė, kaip elgtis su savo kaimynu. –
Gyvenimo kelią jų nuolat jis mato,
nuo jojo akių jie negali pasislėpti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 13–18a)

P.  Viešpats amžinai gailestingas
       tiems, kurie jo šventai bijo.

Kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų.
Jis gi supranta, iš ko mes padaryti:
žino, kad esam iš dulkių... – P.

Žmogaus dienos panašios į žolę:
kaip lauko žiedas pražysta,
bet štai pūsteli vėjas, ir tuoj jis nunyksta,
ir jo toj vietoj nebematysi. – P.

Bet Viešpats amžinai gailestingas
tiems, kurie jo šventai bijo.
ainių ainiams jis geras –
tiems, kur jo sandoros laikos,
įsakus jo atmens, vygdo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                       Kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 10, 13–16)

    Jėzui nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.
   Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikas, – neįeis į ją“.
    Ir jis laimino juos apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.