Pirmasis skaitinys (Sir 5, 1–8)

Dėl to, kad turtingas, nereikia tau pūstis,
sakyti: „Galiu dabar viską sau leisti“.
Nepaisyk, ko geidžia širdis arba akys, –
jų norams gyvenime nepataikauki.
Sakyti: „O kas man uždrausti tai gali?“ –
nevertas, nes Viešpats kerštu atsilygins.
Sakai esąs daug nusidėjęs, ir nieko
dėl to nenutikę. Kantrus yra Viešpats!
Per daug nesivilki, jog bus dovanota,
nereikia tau didinti nuodėmių šūsnies,
sakyti: „Jis toks gailestingas ir geras,
todėl dovanos man kaltybių daugybę“.
Tikrai gailestingas, tačiau ir rūstus jis:
ant piktadarių vis pakibęs jo rūstis. –
Todėl nebedelski pas Viešpatį grįžki,
ir šito diena po dienos nebetęski!
Juk Dievo rūstybė staiga išsilieja,
ir atpildo dieną tu būsi pražuvęs.
Nedėk sau vilčių į turtus neteisėtus:
jie nieko negelbės tau dieną rūstybės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 1, 1–2. 3. 4. 6.)

P. Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

    Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
    nestoja ant paklydėlių kelio,
    nesėdi su nepraustaburniais.
    Viešpaties mėgsta Teisyną,
    mąsto jį dieną ir naktį. – P.

    Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
    duos gerą derlių, metui atėjus,
    nevysta jo lapai;
    visi darbai jo sėkmingi. – P.

    Ne taip su bedieviais, ne taip!
    Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
    Į  teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
    o kelias bedievių į pražūtį veda . – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Tes 2, 13)

P.  Aleliuja. – Priimkite Dievo žodį
                     ne kaip žmogaus žodį,
                     bet, kas jis iš tikro yra, –
                     kaip Dievo žodį. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 9, 41–50)

       Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
       "Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio.
       Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
       Jei tavoji ranka traukia tave nusidėti, – nusikirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu turint abi rankas,  patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes tau geriau  luošam įžengti į gyvenimą, negu turint abi kojas, būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu turint abi akis, būti įmestam į pragarą,  kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.
       Nes kiekvienas bus pasūdytas ugnimi.  Druska – geras daiktas, bet jeigu ji nustotų sūrumo, kuo ją pasūdyti?
       Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.