Pirmasis skaitinys (Pr 6, 5–8; 7, 1–5. 10)

        Viešpats matė, kad žmonių blogumas žemėje buvo didelis ir visos jų širdies mintys bet kuriuo laiku buvo nukreiptos tik į pikta. Todėl jis ėmė gailėtis padaręs žemėje žmones. Ir su širdgėla tarė: „Žmones, kuriuos sutvėriau, aš išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus; ir ne tik žmones, bet ir gyvulius, roplius bei padangių paukščius, nes gailiuosi juos padaręs“.
    Tik Nojus buvo radęs malonę Viešpaties akyse.
    Viešpats paliepė Nojui: „Eik su visa šeimyna į arką, nes aš tik tave iš šios padermės teradau teisų savo akyse. Visų švariųjų gyvulių pasiimk po septynias poras, o visų nešvariųjų – po vieną porą; taipogi paukščių po septynis patinėlius ir pateles, kad išliktų visoje žemėje gyvas jų prieauglis! Praeis septynios dienos; po jų aš liepsiu lyti ant žemės keturiasdešimt dienų ir naktų ir išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus visas būtybes, kokias tik esu padaręs“.
    Nojus įvykdė visa, ką Viešpats jam buvo paliepęs. Praėjus septynioms dienoms prapliupo ant žemės tvano vandenys.

Atliepiamoji psalmė (Ps 28, 1–4. 9–10)

P.  Viešpats laimins savąją tautą, teiks jai ramybę.

Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
garbinkit jį iškilmingai. – P.

Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
Viešpaties balsas galingas!
Skardus Viešpaties balsas! – P.

Dievo didybė sugriaudžia!
Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
Viešpaties sostas virš tvano,
jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. – P.

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, – sako Viešpats, –
                       ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P.  Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 14–21)

    Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
    Jie pradėjo kalbėtis, kad nebeturį duonos.
    Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“
    Jie atsakė: „Dvylika“.
    „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“
    Jie atsakė: „Septynias“.
    Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“