Pirmasis skaitinys (Sir 3, 2–6. 12–14)

Vaikams Dievas liepė godot savo tėvą
ir motinos nuomonę reikiamai gerbti.
Kas tėvą godoja – sau nuodėmes dildo.
Kas motiną gerbia, tas lobį sau krauna.
Kas tėvą godoja – vaikais savo džiaugsis;
kada besimelstų, jis bus išklausytas.
Kas tėvą godoja – gyvens ilgą amžių.
Kas motiną gerbia – tas Dievą pagerbia.

Sūnau, savo tėvo garbės nepažemink!
Kol gyvas jis – niekad tu jo nenuliūdink!
Nors kartais jam protas silpnėti pradėtų,
tu jo nepalik, nepaniekink, kol gyvas !
Užuojautos tėvui neleista užmiršti:
ji bus įskaityta už tavo kaltybes.

P. Jūs laimingi, kad bijotės Dievo, kad laikotės jo parodyto kelio!

Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikais jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. – P.

Tavoji žmona – kaip vyno medis derlingas –
apie namų židinį suksis,
vaikai – kaip jaunos alyvų šakelės –
susės aplink stalą. –  P.

Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris Viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. – P.

    Broliai!
    Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!
    Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.
    Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs.

Posmelis prieš evangeliją (Kol 3, 15a. 16a.)

P. Aleliuja. – Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė.
                    Kristaus žodis tegyvuoja Jumyse vaisingai. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 2, 41–52)

    Jėzaus gimdytojai kasmet ateidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų.
    Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.
    Pagaliau po trijų dienų rado jį Šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“.
    O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?!“ Bet jie nesuprato jo žodžių.
    Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje.
    O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.